Sveikatos informacinis portalas · Mokslu grįsti straipsniai
PradinisVėžys
Esmė

Kas yra vėžys?

Vėžys tai grupė ligų (daugiau nei 100). Vėžinės ląstelės, skirtingai nei normalios, nekontroliuojamai dauginasi ir suformuoja auglį. Kai kurios vėžio formos, pvz. leukemija (kraujo vėžys) auglio gali ir nesuformuoti. Mūsų organizmus sudaro trilijonai ląstelių, jos auga, dauginasi ir miršta. Ši „programa“ yra įrašyta į kiekvienos ląstelės DNR. Supaprastintai apibūdinant, ši programa sutrinka (priežastis skaitykite žemiau) ir ląstelė vykdo tik vieną komandą – daugintis. Ši vėžio ląstelė jau „nebežino“, kad organizmui naujos ląstelės nereikia ar, kad jai jau reikia mirti, ji tik dauginasi ir vėžys plečiasi… Galiausiai pereina ir į kitus organus.

Vėžio ląstelė dalijasi nekontroliuojamai
Vėžio ląstelė dalijasi nekontroliuojamai

Daugumoje atvejų, vėžys nėra paveldima liga. Genetiniai pokyčiai vystosi tūkstantmečiais. Anksčiau vėžys buvo labai reta liga – 1900-aisiais 63 susirgimai iš 100 000 gyventojų[13]. Dabar numatoma, kad per gyvenimą bus vėžys beveik kas antram![14] Per šimtą metų susirgimų skaičius išaugo (nepabijokime to žodžio) katastrofiškai.

Tik supratę iš kur atsiranda vėžys ir identifikavę faktorius, kurie priklauso nuo mūsų, galime daryti pasvertus gyvensenos pokyčius, kurie gali palenkti statistiką ir gyvenimo kokybę į mūsų pusę, todėl aptarkime priežastis.

Kodėl susergame vėžiu?

Rūkymas ir alkoholis sukelia vėžį
Rūkymas ir alkoholis sukelia vėžį

Rūkymas užima vieną pirmųjų vietų kancerogenų sąraše (kancerogenas – medžiaga sukelianti ar paskatinanti vėžinių auglių vystymąsi organizme). Nedaug atsilieka ir Alkoholis.

Jei rūkote ir vartojate alkoholį, remiantis statistika, greičiausiai “nuo senumo” nemirsite. Kad rūkymas sukelia vėžį – pripažinta jau senai. Tačiau alkoholis jau irgi yra įtrauktas į “1-os Grupės” kancerogenų sąrašą.

Vėžio priežastis tiria ir kancerogenų sąrašą sudaro Tarptautinė vėžinių tyrimų agentūra (International Agency for Research on Cancer), priklausanti Pasaulinei Sveikatos Organizacijai.

Medžio dulkės ir baldų gamyba

Medžio drožlės/dulkės. Susirūpinti turėtų tie, kas dirba pvz. baldų ar panašiame medžio apdirbimo sektoriuje.

Sūdyta žuvis padidina vėžio riziką

Sūdyta žuvis. (Ką?!) Japonijoje ištyrus 80000 žmonių nustatyta, kad stipriai sūdytas maistas, toks kaip žuvis, net iki 15% padidina vėžinių susirgimų skaičių.

Oro užterštumas sukelia plaučių vėžį
Oro užterštumas sukelia plaučių vėžį

Oro užterštumas. Patalpų oro tarša ir miestų oro kokybė, yra dvi didžiausios toksinės taršos problemos. Pasak 2014 WHO ataskaitos, dėl oro taršos 2012 m. mirė apie 7 milijonai žmonių. O kiek jų susirgo?

Anglių deginimas ir pramoninė tarša

Anglių deginimas. Čia labiausiai prisideda Kinija ir kitos “besivejančios” pramoninės šalys. Nors net JAV vis dar veikia nemažai anglimi kūrenamų jėgainių.

Saulės spinduliai ir odos vėžys
Saulės spinduliai ir odos vėžys

Radiacija/Ultravioletiniai spinduliai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis saulės kiekis gali sukelti vėžį, tai ypač opi problema pietinėse valstybėse. Tačiau saulės trūkumas taip pat didžiulė problema, kadangi saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis. Šiuo atveju kenčia šiaurinės šalys, nes jaučia nuolatinį saulės stygių. Taigi, saulės vengti tikrai nepatartina, tik mėgautis reikia atsakingai.

Taip pat rentgeno spinduliai ir spindulinė  terapija yra įtraukta į šį sąrašą. Taigi, pats gydymas sukelia vėžį.

Virusai ir bakterijos sukeliančios vėžį

Infekcijos. Nustatyta, kad kai kurios bakterijos ir virusai didina riziką susirgti vėžiu. Tai skrandžio bakterija Helicobacter pylori (randama pas sergančius lėtiniu gastritu ir skrandžio opa), virusai: žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir hepatitas B bei hepatitas C ir kt.

Nesveika mityba ir viršsvoris sukelia vėžį
Nesveika mityba ir viršsvoris sukelia vėžį

Mityba ir Viršsvoris: sveika mityba – labai sudėtingas klausimas. Dažnai specialistų/dietologų nuomonės prieštarauja viena kitai. Nors iš tikro tai yra paprasta. Viršsvoris yra tiesioginis rizikos faktorius. Kas sukelia viršsvorį? Maisto ir neišnaudotų kalorijų perteklius, ypač cukrus ir apdoroti angliavandeniai. Kuo didesnis glikeminis maisto indeksas, tuo didesnis Jūsų priešas.

Dyzelinių variklių išmetamosios dujos

Dyzelinių variklių išmetamos dujos.

Ir benzenas, randamas benzine, taip pat naudojamas gumų, tepalų, dažų bei pesticidų gamyboje.

Net kamino valymas sukelia vėžį (suodžiai).

Chemikalai gamyboje sukelia vėžį

Darbas gamybos sektoriuje: batų, baldų, stiklo, dažų, gumos, šlifavimo, virinimo ir t.t. Visur kur susiduriama su chemikalais.

Pilną “1-os Grupės” kancerogenų sąrašą (121 medžiaga) galite rasti wiki.org.

Šiame, 1-os grupės kancerogenų sąraše yra medžiagos, kurios sukelia vėžį, yra dar 2-os grupės kencerogenų sąrašas (virš 300 medžiagų), kurios galimai sukelia vėžį ir medžiagos dar yra tiriamos. Pilną sąrašą galite rasti iarc.fr.

Vėžio priežastys

Daugybė žmonių vis dar mano, kad vėžys tik paveldimas, tokiu atveju – išvengti vėžio prilygsta loterijai. Ir tai galbūt yra labai „patogi“ pozicija, kadangi nebereikia stengtis „teisingai“ gyventi. O pasistengti, pasirodo, apsimoka. Naudojantis viešai prieinamais šaltiniais ir tyrimais galima susireguliuoti savo gyvenseną ir gana įspūdingai pakreipti statistiką į savo pusę.

Akivaizdu, kad tai ne “genetinio palikimo” kaltė, vėžys – moderni liga. Apibendrinkime, kas pasikeitė per 100 metų:

Nekokybiškas maistas: nuo gryno maisto perėjome prie perdirbto ir pusfabrikačių. Gauname mažai skaidulų, taip apkrauname imunitetą didindami uždegimą organizme [2]. Visur dedamas cukrus tukina žmones – tiesioginė vėžio priežastis[3]. Masiškai naudojami aukštoje temperatūroje apdoroti augaliniai riebalai, didina uždegimą (audrina imunitetą) organizme[4], pažeidžia ląstelių vientisumą[5] ir DNR[6] bei sukelia mutacijas[7].

Neteisinga gyvensena: Daugiau sėdėjimo[8], mažiau fizinio aktyvumo[9] rūkymas ir, be abejo, alkoholis.

Toksinai aplinkoje ir namuose: didžiulė miestų oro tarša dėl fabrikų bei milžiniškas automobilių išmetamų dujų kiekis.

Per pastaruosius dešimtmečius daugiau negu 100 000 naujų chemikalų yra naudojama kasdieniuose produktuose ir išleidžiama į aplinką, kurie, vėlgi, didina uždegimą ir audrina imunitetą[15].

Tai ką mes tikrai žinome apie vėžį?

Visų pirma, žinome, kad tai labai sena liga[10]. Žmonės sirgdavo dar prieš šimtmečius. Net gyvūnai serga vėžiu. Ir kodėl neturėtų? Iš esmės, tai ląstelės, kurios „pametė“ (DNR) programos kodą ir tapo nekontroliuojamos. Kiekvieną mielą dieną žmogaus organizme atsiranda nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių tokių ląstelių. Pakitusio kodo ląstelės yra dalis įprastų metabolinių procesų[11]. Esmė tame, kad jei jūsų imuninė sistema veikia tvarkingai, ji sunaikina visas sutrikusio kodo ląsteles. Tai, ką mes vadiname vėžiu, yra rezultatas to, kai imuninė sistema neatlieka savo darbo ir leidžia kai kurioms iš tų sutrikusio kodo ląstelių išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtų įsikurti ir pradėtų daugintis.

Kai pakitusios ląstelės užsiaugina palaikymo kraujagysles, kad apsirūpintų maistu ir kitomis reikalingomis klestėti medžiagomis, jos pradeda gaminti įmantrias medžiagas, tokias kaip PD-L1, CD24 ar, CD47. Tai sudėtingi baltymų junginiai, kurie, prisitvirtinę prie vėžinių ląstelių paviršiaus, siunčia signalą jūsų imunitetui “nepulk manęs”. Tokią vėžinių ląstelių taktiką galėtume apibūdinti kaip “nematomumo skraistė”, tad jūsų gynyba, makrofagai (imuniteto ląstelės) jų negali aptikti[12].

Imuniteto palaikymas kovoje su vėžiu
Imuniteto palaikymas kovoje su vėžiu

Kokie vaistai man padės nuo vėžio?

Jums reikia subalansuoti mitybą ir kitus faktorius, kuriuos galite įtakoti (iš sąrašo aukščiau). Tai palengvins darbą imunitetui bei gydymas (chemoterapija ir kt.) bus efektyvesnis. Natūraliais imuno-moduliatoriais galite įtakoti imuniteto elgesį ir nukreipti jį maksimaliai pulti vėžines ląsteles.

Stipriai sau padėsite jei darysite šiuos dalykus:

Ką galime padaryti kovoje su vėžiu?

Vėžys moka siųsti save maskuojančius signalus, tad imunitetui sunku jį aptikti. Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – pažangi grybų polisacharidų formulė, klinikiniais tyrimais pagrįsta sudėtis, skirta imuninei sistemai palaikyti onkologinių ligų metu.

Plačiau apie Lentinan AXT →

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima stiprinti imunitetą sergant vėžiu?

Taip. Imuninė sistema atlieka lemiamą vaidmenį kovojant su vėžinėmis ląstelėmis. Tam tikri grybų polisacharidai gali padėti aktyvuoti natūraliąsias ląsteles žudikes (NK ląsteles) ir makrofagus. Tačiau norint pasiekti efektą, reikalingi ne paprasti džiovintų grybų milteliai, o koncentruota kelių ekstraktų formulė, pavyzdžiui, Lentinan AXT iš Zenius Labs™.

Kuo skiriasi vėžys nuo naviko?

Navikas gali būti gerybinis arba piktybinis. Vėžys – tai piktybinis navikas, gebantis plisti į kitus audinius ir organus (metastazuoti). Gerybiniai navikai paprastai neišplinta į aplinkinius audinius ir yra mažiau pavojingi gyvybei.

Kokie yra pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai?

Svarbiausi veiksniai yra rūkymas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas, tam tikros virusinės infekcijos ir lėtinis uždegimas organizme. Genetika lemia mažiau nei 5 % visų vėžio atvejų – didžioji dalis priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

Ar maisto papildai gali padėti gydant vėžį?

Maisto papildai nėra vaistai nuo vėžio, tačiau tam tikri grybų polisacharidų ekstraktai yra plačiai tyrinėjami kaip pagalbinė priemonė šalia pagrindinio gydymo. Jie gali padėti palaikyti imuninės sistemos funkciją, ypač chemoterapijos metu. Svarbu rinktis koncentruotas formules, o ne paprastus miltelius.

Kokia yra vėžio išgyvenamumo statistika?

Išgyvenamumo rodikliai labai skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo ir stadijos. Anksti diagnozuota liga dažnai yra sėkmingai gydoma – daugelio vėžio tipų atveju 5 metų išgyvenamumas viršija 80 %, jei liga nustatoma I stadijoje. Tačiau tikrasis iššūkis prasideda po gydymo: be nuolatinio imuninės sistemos palaikymo ir gyvenimo būdo pokyčių atkryčio rizika išlieka didelė. Būtent todėl ilgalaikis imuninės sistemos stiprinimas koncentruotomis grybų polisacharidų formulėmis, tokiomis kaip Lentinan AXT iš Zenius Labs™, tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

Šaltiniai
  1. Cancer causes and prevention. Cancer Council
  2. Medical reference. Wikipedia
  3. Cancer research journal. AACR
  1. Cancer statistics and research. NCI
  2. Cancer research data. IARC/WHO
  3. Research reference — hse.gov.uk. Hse
  4. Research reference — foodnavigator.com. Foodnavigator
  5. Cancer global statistics. WHO
  6. Medical reference. Wikipedia
  7. Cancer research data. IARC/WHO
  8. PMC2603616. PMC
  9. Diet and cancer prevention. AICR
  10. PubMed 15735094. PubMed
  11. PMC5616019. PMC
  12. PubMed 16216463. PubMed
  13. PubMed 10415435. PubMed
  14. Cancer causes and prevention. Cancer Council
  15. Research reference — cancer.net. Cancer
  16. PubMed 25374746. PubMed
  17. Cancer research. Nature
  18. Research reference — medicinenet.com. Medicinenet
  19. Medical reference. Wikipedia
  20. Research reference — med.stanford.edu. Med
  21. Research reference — wimhofmethod.com. Wimhofmethod
  22. Research reference — youtube.com. Youtube
  23. Wang H et al. Efficacy of biological response modifier lentinan with chemotherapy for advanced cancer: a meta-analysis. Cancer medicine. 2017. PubMed
  24. Wang Y et al. Systematic review and meta-analysis on the efficacy and safety of Injectable Lentinan combined with chemotherapy in the treatment of gastric cancer. Phytomedicine : international journal of phytotherapy and phytopharmacology. 2024. PubMed
  25. Oba K et al. Individual patient based meta-analysis of lentinan for unresectable/recurrent gastric cancer. Anticancer research. 2009. PubMed
  26. Gringhuis SI et al. Dectin-1 directs T helper cell differentiation by controlling noncanonical NF-kappaB activation through Raf-1 and Syk. Nature immunology. 2009. PubMed
  27. Jia XM et al. CARD9 mediates Dectin-1-induced ERK activation by linking Ras-GRF1 to H-Ras for antifungal immunity. The Journal of experimental medicine. 2014. PubMed
  28. Cheng SC et al. mTOR- and HIF-1α-mediated aerobic glycolysis as metabolic basis for trained immunity. Science (New York, N.Y.). 2014. PubMed
  29. Zhou G et al. Lentinan progress in inflammatory diseases and tumor diseases. European journal of medical research. 2024. PubMed
  30. Deng S et al. Lentinan inhibits tumor angiogenesis via interferon γ and in a T cell independent manner. Journal of experimental & clinical cancer research : CR. 2018. PubMed
  31. You J et al. Lentinan induces apoptosis of mouse hepatocellular carcinoma cells through the EGR1/PTEN/AKT signaling axis. Oncology reports. 2023. PubMed
  32. Amino M et al. [Studies on the effect of lentinan on human immune system. II. In vivo effect on NK activity, MLR induced killer activity and PHA induced blastic response of lymphocytes in cancer patients]. Gan to kagaku ryoho. Cancer & chemotherapy. 1983. PubMed
  33. Zhen C et al. Comprehensive mechanisms and advanced delivery strategies of lentinan in antitumor therapy: A review. Colloids and surfaces. B, Biointerfaces. 2026. PubMed
  34. Chihara G Recent progress in immunopharmacology and therapeutic effects of polysaccharides. Developments in biological standardization. 1992. PubMed
  35. Oba K et al. Efficacy of adjuvant immunochemotherapy with polysaccharide K for patients with curative resections of gastric cancer. Cancer immunology, immunotherapy : CII. 2007. PubMed
  36. Lu H et al. TLR2 agonist PSK activates human NK cells and enhances the antitumor effect of HER2-targeted monoclonal antibody therapy. Clinical cancer research : an official journal of the American Association for Cancer Research. 2011. PubMed
  37. Engel AL et al. Protein-bound polysaccharide activates dendritic cells and enhances OVA-specific T cell response as vaccine adjuvant. Immunobiology. 2013. PubMed
  38. Tanaka H et al. Impact of adjuvant immunochemotherapy using protein-bound polysaccharide-K on overall survival of patients with gastric cancer. Anticancer research. 2012. PubMed
  39. Chang Y et al. Preclinical and clinical studies of Coriolus versicolor polysaccharopeptide as an immunotherapeutic in China. Discovery medicine. 2017. PubMed
  40. Standish LJ et al. Trametes versicolor mushroom immune therapy in breast cancer. Journal of the Society for Integrative Oncology. 2008. PubMed
  41. Kidd P Astaxanthin, cell membrane nutrient with diverse clinical benefits and anti-aging potential. Alternative medicine review : a journal of clinical therapeutic. 2011. PubMed
  42. Copat C et al. Astaxanthin in cancer therapy and prevention (Review). Biomedical reports. 2025. PubMed
  43. Li J et al. Astaxanthin Inhibits Proliferation and Induces Apoptosis of Human Hepatocellular Carcinoma Cells via Inhibition of Nf-Κb P65 and Wnt/Β-Catenin in Vitro. Marine drugs. 2015. PubMed
  44. Lee J et al. Anti-Oxidant and Anti-Inflammatory Effects of Astaxanthin on Gastrointestinal Diseases. International journal of molecular sciences. 2022. PubMed
  45. Saini RK et al. Dietary carotenoids in cancer chemoprevention and chemotherapy: A review of emerging evidence. Pharmacological research. 2020. PubMed
  46. Geller AE et al. The induction of peripheral trained immunity in the pancreas incites anti-tumor activity to control pancreatic cancer progression. Nature communications. 2022. PubMed
  47. Dan A et al. Therapeutic Effects of Medicinal Mushrooms on Gastric, Breast, and Colorectal Cancer: A Scoping Review. Cureus. 2023. PubMed

Zenius Labs™

Lentinan AXT – pažangi formulė imuniteto palaikymui

Lentinan AXT iš Zenius Labs™ – DNR apsauga ir imuniteto palaikymas, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.

Įsigyti Lentinan AXT