Sveikatos informacinis portalas · Mokslu grįsti straipsniai
Pradinis›Nerimas›Panikos ataka
Esmė

Panikos atakos požymiai

Panikos ataka gali būti labai bauginanti. Jums gali atrodyti kad:

Visa tai vyksta jūsų galvoje, realaus pavojaus nėra, tačiau tuo metu jums tai tikrai atrodo tikra!

Kai ištinka panikos ataka, fiziškai gali pasireikšti šie fiziniai požymiai:

Žmonėms, kurie nėra “turėję” rimtesnės panikos atakos atrodo, jog tai “vaiku žaidimai” ar kažkoks “įsivaizduojamas baubas”, nors iš tikrųjų panikos atakos gali labai rimtai paveikti gyvenimą ir kasdienį funkcionavimą.

Kiek laiko trunka panikos ataka

Panikos ataka (vidutiniškai) trunka 10 minučių ir pradeda blėsti. Stipri panikos ataka gali tęstis ilgiau, arba jus gali ištikti kelios panikos atakos (pasitaiko retai). Jei patiriate daug panikos atakų, jums gali būti diagnozuotas nerimo sutrikimas.

Panikos ataka – kas tai?

Kai organizmas pastebi, kad gresia pavojus, suaktyvina “fight or flight” („kovok arba bėk“) būseną. Išskiriami hormonai, neurotransmiteriai ir t.t. Ir tai yra labai naudinga, jei temstant, apleistoje senoje statybvietėje pastebite girtą recidyvistą mikliai besiartinantį link jūsų… su kardu rankose! Tada “kovok arba bėk” būsena labai naudinga (tikiuosi pasirinktumėte “bėk” dalį…).

Panikos ataka ištinka, kai suaktyvinama “kovok arba bėk” būsena, nors realus pavojus mums negresia.

Tuo metu staiga keičiasi neurotransmiterių ir hormonų santykis. Mažėja raminančių (GABA) ir daugėja skatinančių (adrenalino, dopamino)… Plačiau kokios yra nerimo ir panikos atakos priežastys rasite čia.

Kada ištinka panikos atakos?

Panikos ataka kiekvienam gali ištikti skirtingu metu, net gali ištikti naktį, miegant. Panikos atakos vyksta skirtingu dažnumu bei gali kartotis kartą per mėnesį ar kelis kartus per dieną… ar net viena po kitos! Galime pastebėti, kad tam tikros vietos, situacijos ar veikla atrodytų sukelia panikos atakas. Pavyzdžiui, jos gali įvykti prieš įtemptą susitikimą, po alkoholio, po tam tikro maisto (pvz. nevisaverčio/greito) ir pan.

Mūsų organizmas visada stengiasi saugoti mus nuo pavojų, todėl, ištikus panikos atakai, kūnas “atsimena” kur ir kada (pavojus mums) įvyko arba su kokiais žmonėmis esant įvyko ir pan. Tad normalu, kad tų dalykų protas “padeda” mums ateityje vengti… Tarkime, panikos ataka užklupo vairuojant automobilį… jau du kartus. Ką daro protas? – Ogi pradedate bijoti ar nejaukiai jaustis vairuojant… ir pradedate vengti vairuoti… kol galiausiai nebevairuojate. Tai gali būti bet kas: vieta, veiksmas ar tam tikri žmonės. Panikos ataka naktį – ne išskirtinumas. Tuomet, vėlgi, gali pradėti kankinti nerimas jau vien nuo minties apie ėjimą miegoti. Kai kurie žmonės gali užsisklęsti savy, vietoj to, kad ieškotų būdų kaip gydyti panikos atakas. O būdų kaip kovoti su panikos atakomis tikrai yra!

Panikos sutrikimas

Jei patiriate daug panikos atakų nenuspėjamu metu ir atrodytų be akivaizdžių priežasčių, jums gali būti nustatytas panikos sutrikimas. Panikos sutrikimas ir tam tikros fobijos dažnai pasireiškia kartu. Plačiau apie šį neurotransmiterių balanso sutrikimą suprasite perskaitę kas yra nerimas.

Kaip suvaldyti panikos atakas

Yra keletas strategijų kurias galime pasitelkti norint suvaldyti panikos atakas.

Kai ištiks panikos ataka ką daryti jūs jau žinosite:

Svarbiausia ir pagrindinė taisyklė per panikos ataką:

Panikos atakos gydymas

Reikalingi gyvenimo būdo pokyčiai gali išgydyti ar, mažų mažiausiai, stipriai sumažinti panikos atakas ir nerimą. Cheminiai vaistai nuo panikos atakų ne visuomet yra išeitis, mat sukelia priklausomybę ir visą virtinę kitų šalutinių poveikių, prieš vartojant būtinai pasitarkite su savo gydytoju. Glicinas nuo nerimo gali nuraminti „įsibėgėjusį“ protą, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimo būdas ar geriausi vaistai nuo nerimo, labiau bandymas greitai patvarkyti situaciją.

Panikos atakos gydymas
Panikos atakos gydymas

Kaip iš tikrųjų pagyti?

Jūsų panikos atakų gydymas susidės iš keleto dalykų. Kokia rekomenduojama mityba, praktikos ir veiksmingi (natūralūs) vaistai be šalutinių skaitykite čia.

⚛
Panikos atakų malšinimas be priklausomybės.

Vitexin 90 iš Zenius Labs™ – vitexinas ir H. Erinaceus polisacharidai veikia GABA-A receptorius ir skatina nervų sistemos regeneraciją. Be priklausomybės, be kognityvinių šalutinių poveikių.

Plačiau apie Vitexin 90 →

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar panikos ataka gali pakenkti širdžiai ar sveikatai?

Ne. Panikos ataka yra nervų sistemos reakcija, o ne širdies liga. Nors tokie simptomai kaip greitas širdies plakimas ar krūtinės skausmas gali imituoti pavojaus signalą, širdžiai tai nekenkia. Žmonės, kurie patiria daug panikos atakų, gali turėti nerimo sutrikimą, tačiau pati ataka fiziologiškai nėra pavojinga.

Kodėl kvėpavimas yra veiksmingiausias greitasis metodas per ataką?

Kvėpavimas yra vienintelė autonominės nervų sistemos funkcija, kurią galime sąmoningai valdyti. Ilgesnis iškvėpimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, mažina adrenalino kiekį ir stabdo „kovok arba bėk" reakciją. Tai moksliškai patvirtintas metodas, veikiantis per kelias minutes.

Kokios natūralios medžiagos padeda mažinti panikos atakas ilgainiui?

Vitexinas – flavonoidas, išgaunamas iš pasiflorų – veikia tuos pačius GABA-A receptorius kaip benzodiazepinai, tačiau nesukelia priklausomybės. Kartu su Hericium erinaceus polisacharidais, kurie skatina nervų augimo faktorių (NGF) ir nervų sistemos regeneraciją, užtikrinama kompleksinė natūrali parama. Vitexin 90 iš Zenius Labs™ yra šių dviejų medžiagų derinys, skirtas ilgalaikiam vartojimui.

Ar panikos atakas galima visiškai išgydyti?

Daugeliui žmonių panikos atakos žymiai susilpnėja arba visiškai praeina keičiant gyvenimo būdą, dirbant su specialistu ir ilgainiui palaikant nervų sistemą. Trumpalaikiai metodai (kvėpavimas, įsižeminimas) padeda pačios atakos metu, o ilgalaikiai – nervų sistemos pusiausvyros atkūrimas – sprendžia priežastį.

Susiję straipsniai
Nerimas Vaistai nuo nerimo Vitexin 90
Šaltiniai
  1. The A52 Breath Method: A Narrative Review of Breathwork for Mental Health and Stress Resilience. PubMed
  2. Breathe better, live better: the science of slow breathing and heart rate variability. PubMed
  3. Natural remedies for anxiety disorders: potential use and clinical applications. PubMed
  1. Passiflora for anxiety disorder. PubMed
  2. Neurogenesis-dependent antidepressant-like activity of Hericium erinaceus in an animal model of depression. PubMed
  3. Velasquez ACA et al. Effects of Passiflora incarnata and Valeriana officinalis in the control of anxiety due to tooth extraction: a randomized controlled clinical trial. Oral and maxillofacial surgery. 2024. PubMed
  4. Miyasaka LS et al. Passiflora for anxiety disorder. The Cochrane database of systematic reviews. 2007. PubMed
  5. Wolfman C et al. Possible anxiolytic effects of chrysin, a central benzodiazepine receptor ligand isolated from Passiflora coerulea. Pharmacology, biochemistry, and behavior. 1994. PubMed
  6. Grundmann O et al. Anxiolytic activity of a phytochemically characterized Passiflora incarnata extract is mediated via the GABAergic system. Planta medica. 2008. PubMed
  7. Zhong H et al. Neonatal inflammation via persistent TGF-β1 downregulation decreases GABA(A)R expression in basolateral amygdala leading to the imbalance of the local excitation-inhibition circuits and anxiety-like phenotype in adult mice. Neurobiology of disease. 2022. PubMed
  8. Mori K et al. Nerve growth factor-inducing activity of Hericium erinaceus in 1321N1 human astrocytoma cells. Biological & pharmaceutical bulletin. 2008. PubMed
  9. Lai PL et al. Neurotrophic properties of the Lion's mane medicinal mushroom, Hericium erinaceus (Higher Basidiomycetes) from Malaysia. International journal of medicinal mushrooms. 2013. PubMed
  10. Chiu CH et al. Erinacine A-Enriched Hericium erinaceus Mycelium Produces Antidepressant-Like Effects through Modulating BDNF/PI3K/Akt/GSK-3β Signaling in Mice. International journal of molecular sciences. 2018. PubMed
  11. Cipriano GL et al. Beyond Neurotrophins: A Proposed Neurotrophic-Epigenetic Axis Mediated by Non-Coding RNA Networks for Hericium erinaceus Bioactives-A Hypothesis-Driven Review. International journal of molecular sciences. 2026. PubMed
  12. Nagano M et al. Reduction of depression and anxiety by 4 weeks Hericium erinaceus intake. Biomedical research (Tokyo, Japan). 2010. PubMed
  13. Vigna L et al. Hericium erinaceus Improves Mood and Sleep Disorders in Patients Affected by Overweight or Obesity: Could Circulating Pro-BDNF and BDNF Be Potential Biomarkers?. Evidence-based complementary and alternative medicine : eCAM. 2019. PubMed
  14. Koszła O et al. Biotransformation of Ganoderma lucidum and Hericium erinaceus for ex vivo gut-brain axis modulation and mood-related outcomes in humans: CREB/BDNF signaling and microbiota-driven synergies. Journal of ethnopharmacology. 2025. PubMed
  15. Pétursson H The benzodiazepine withdrawal syndrome. Addiction (Abingdon, England). 1994. PubMed
  16. Soyka M Treatment of Benzodiazepine Dependence. The New England journal of medicine. 2017. PubMed
  17. O'brien CP Benzodiazepine use, abuse, and dependence. The Journal of clinical psychiatry. 2005. PubMed
  18. Jeanclos E et al. Improved cognition, mild anxiety-like behavior and decreased motor performance in pyridoxal phosphatase-deficient mice. Biochimica et biophysica acta. Molecular basis of disease. 2019. PubMed
  19. Ratto D et al. Hericium erinaceus Improves Recognition Memory and Induces Hippocampal and Cerebellar Neurogenesis in Frail Mice during Aging. Nutrients. 2019. PubMed
  20. Amigó J et al. The absence of 5-HT(4) receptors modulates depression- and anxiety-like responses and influences the response of fluoxetine in olfactory bulbectomised mice: Adaptive changes in hippocampal neuroplasticity markers and 5-HT(1A) autoreceptor. Neuropharmacology. 2016. PubMed
  21. Paliokha R et al. Effects of pre-gestational exposure to the stressors and perinatal mirtazapine administration on the excitability of hippocampal glutamate and brainstem monoaminergic neurons, hippocampal neuroplasticity, and anxiety-like behavior in rats. Molecular psychiatry. 2026. PubMed
  22. Cryan JF et al. The Microbiota-Gut-Brain Axis. Physiological reviews. 2019. PubMed
  23. Rutsch A et al. The Gut-Brain Axis: How Microbiota and Host Inflammasome Influence Brain Physiology and Pathology. Frontiers in immunology. 2020. PubMed
  24. Foster JA et al. Stress & the gut-brain axis: Regulation by the microbiome. Neurobiology of stress. 2017. PubMed
  25. Bear T et al. The Microbiome-Gut-Brain Axis and Resilience to Developing Anxiety or Depression under Stress. Microorganisms. 2021. PubMed

Zenius Labs™

Vitexin 90 – pažangi formulė nervinei sistemai

Vitexin 90 iš Zenius Labs™ – Rami galva. Be priklausomybės. Tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.

Įsigyti Vitexin 90