Sveikatos informacinis portalas · Mokslu grįsti straipsniai
Pradinis›Nerimas
Įspėjimas: perskaitę šį straipsnį iki galo, supratę turinį ir įgyvendinę patarimus galite pajusti džiaugsmą ir atgauti gyvenimo ramybę. Vartokite atsakingai.
Esmė

Kas yra nerimas

Jei ieškote atsakymo į šį klausimą, tikėtina, kad su nerimo šešėliu jau susidūrėte asmeniškai. Nors šią būseną apibrėžti nesunku, kur kas svarbiau suprasti jos kilmę. Suvokę, kas skatina nerimą, galime rasti natūralių būdų susigrąžinti vidinę ramybę – tą lengvumo pojūtį, kurį daugelis prisimename iš vaikystės, kai pasaulis dar neatrodė toks sudėtingas.

Mūsų neurologinė pusiausvyra dažnai kinta labai lėtai. Tai procesas, trunkantis metus, todėl pokyčius užčiuopti sunku. Dažniausiai apie tai susimąstome tik tada, kai užklumpa ryškūs panikos priepuoliai arba kai kasdienybę apgaubia nuolatinė nuojauta, jog „kažkas yra negerai“, nors racionaliai paaiškinti tos priežasties nepavyksta.

Dar įdomiau, jog turtingesnėse šalyse nerimas yra (gerokai) labiau paplitęs nei vargingesnėse  Kodėl taip yra? Kai iš tikrųjų neturi kur gyventi, gauni

Paradoksalu, tačiau statistika rodo, kad ekonomiškai stipriose šalyse nerimas yra paplitęs gerokai labiau nei vargingose [1].Kodėl?

Trumpai panagrinėkime, kas iš tiesų vyksta mūsų viduje, kad suprastume, kaip vėl pasijusti pakylėtai ir ramiai... Kiekvieną dieną.

Svarbu: Jei jaučiate, kad jūsų būklė yra sunki ir patiems susitvarkyti tampa per sudėtinga, būtinai kreipkitės profesionalios pagalbos į specialistus.

Nerimo sutrikimų įvairovė

Svarbu suprasti, kad nerimas nėra viena vientisa būsena – tai visa grupė skirtingų sutrikimų. Jai priklauso panikos priepuoliai, socialinis nerimas, atsiskyrimo nerimas, fobijos ir bene dažniausiai pasitaikantis – generalizuotas nerimo sutrikimas. Nors diagnozės skiriasi, jas visas jungia bendras vardiklis: sekinantis baimės ir nesaugumo jausmas. Todėl toliau visą šią grupę vadinsime tiesiog nerimu.

Nerimas „persekioja“ net nuo 2.5% iki 7% žmonių! [2] Šis procentas kinta priklausomai nuo šalies. Maža to, kai kuriose šalyse šios situacijos „sprendimas“ yra piliulės sukeliančios priklausomybę ir kitus šalutinius poveikius… Pvz. Prancūzijoje, žmonių virš 65 metų, vartojančių benzodiazepinų kategorijos vaistus nuo nerimo yra net 30% [3]. Kitų išsivysčiusių šalių statistika panaši [4]… Taigi situacija yra labiau nei prasta, o niekas varpais neskambina… Ir neskambins, todėl už save esate atsakingi patys. Po nuobodžios, bet būtinos mokslinės dalies pereisime prie sprendimų, kuriuos turėsite atlikti jei norite susigrąžinti ramybę, atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi.

Ką sako skaičiai?

Situacija yra daugiau nei rimta, tačiau apie ją retai kalbama garsiai. Kadangi sveikatos sistemos dažnai orientuotos į pasekmių slopinimą, o ne priežasčių šalinimą, atsakomybę už savo savijautą turime prisiimti patys.

Po šios trumpos, bet būtinos mokslinės apžvalgos, pereisime prie praktinių sprendimų, kurie padės susigrąžinti ramybę ir vėl pradėti pilnavertiškai gyventi.

Kodėl atsiranda nerimas?

Tam, kad suprastumėte, kas kaip veikia, kokie jūsų veiksmai kasdien įtakoja (gerina arba blogina) neurotransmiterių veiklą, pateiksime trumpą, supaprastintą paaiškinimą.

Mūsų atveju tinkamas smegenų funkcionavimas priklauso nuo 2 neurotransmiterių (informacijos pernešėjų) balanso. Ši sistema pati save reguliuoja per dvi pagrindines jėgas. Tiesiog įsivaizduokite svarstykles, kurios visuomet ieško pusiausvyros [8].

Yra du pagrindiniai neurotransmiteriai: glutamatas ir GABA, kurie veikia smegenyse priešingai vienas kitam: Glutamatas skatina [9], o GABA slopina [10]. Taip susidaro mūsų minėtos svarstyklės. Kartu šie du neurotransmiteriai sudaro daugiau nei 90% visų neurotransmiterių veiklos [11] (kitus 10% dalinasi tokie neurotransmiteriai, kaip dopaminas, serotoninas, acetylcholinas, adrenalinas, melatoninas ir kt.). Glutamato ir GABA sąveika didžia dalimi nusako kaip jūs suvokiate aplinką. Nuo šio balanso priklauso ar jūs esate ramūs ir saugūs ar kamuoja stresas ir nerimas…

Ramybes balansas
Ramybes balansas
Būtent todėl skiriami vaistai nerimui gydyti didina GABA neurotransmiterius. Aišku, nerimą mažinantys vaistai rekomenduojami vartoti trumpą laiką [12], mat tokių vaistų ilgalaikis vartojimas yra priprantamas ir turi begalę baisių šalutinių poveikių [13], kurių jūs tikrai nenorite patirti… Juk kalba eina apie jūsų smegenis ir pasaulio suvokimą! Todėl mes būtinai išsiaiškinsime: kas skatina Glutamatą (mums dažniausiai reikia jį mažinti), o kokia veikla didina GABA neurotransmiterius (mums reikia juos didinti). Aptarsime ir kokios natūralios medžiagos, be šalutinio poveikio, gali jums grąžinti ramybę ir pusiausvyrą.

Kas didina nerimą (glutamatą) jūsų smegenyse

Norint suvaldyti nerimą, neužtenka tik pridėti naujų įpročių – pirmiausia reikia pašalinti tai, kas nuolatos stimuliuoja jūsų nervų sistemą. Pagrindinis tikslas: subalansuoti glutamatą (dirginantį neuromediatorių) ir GABA (raminantį neuromediatorių).

Ko vertėtų atsisakyti arba ką stipriai riboti:

Tai ką valgote, tiesiogiai įtakoja, kaip jaučiatė[33][34][35][36][37][38]. Žarnynas ir smegenys turi tiesioginį komunikacijų kanalą, todėl jūsų smegenų funkcionavimas, tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra būklė jūsų pilve [39][40][41].

Kas tas žarnyno ir smegenų tiesioginis komunikacijos kanalas? Ogi klajoklio nervas (vagus nerve)? Per jį vyksta komunikacija tarp smegenų ir žarnyno [42].

Tad, akivaizdu, kad Centrinės Nervų Sistemos būklė ir nerimo gydymas didžia dalimi priklauso nuo gerųjų bakterijų „gyvenimo sąlygų“ jūsų žarnyne [43][44][45][46][47][48].

Užuot skubėję pirkti brangias gerųjų bakterijų piliules, pirmiausia pasirūpinkite jų „gyvenimo sąlygomis“. Įsivaizduokite: ar prasminga į šalį kviesti naujus gyventojus, jei juos ketinate marinti badu ir nuodyti? Kur kas efektyviau pamaitinti tas bakterijas, kurias jau turite, kad jos galėtų sėkmingai daugintis toliau.

Ko NEmėgsta jūsų organizmas ir gerosios bakterijos jau aptarėme aukščiau, o ką jums valgyti, kad jūs ir jūsų populiacija klestėtų ir nerimo priepuoliai sumažėtų?

Pasak tyrimų, dėl nerimo jums reikia kuo daugiau vandenyje tirpstančių skaidulų. Pagrindiniai tipai ir šaltiniai:

Pasirūpinkite, kad šių produktų būtinai būtų ant jūsų stalo [49][50][51][52].

Kaip susigrąžinti ramybę: GABA aktyvavimas

Jei glutamatas yra smegenų „akceleratorius“, tai GABA (gama-amino sviesto rūgštis) yra jų „stabdžiai“. Norint įveikti nerimą, mums reikia aktyvuoti šiuos stabdžius. Tai galite padaryti keisdami gyvenimo būdą ir pasitelkdami gamtos sukurtas medžiagas.

KETO mityba padeda kovoti su nerimu ir didina GABA neurotransmiterius [53], todėl tiems, kas laikosi šio (mažai angliavandenių turinčio) mitybos plano, ne tik padeda suvaldyti nerimą, bet ir gerina atmintį bei kognityvines funkcijas. Vis daugiau specialistų rekomenduoja mitybos korekciją kaip pirmąjį žingsnį prieš cheminį gydymą[54] (kokios ne cheminės piliulės padeda suvaldyti nerimą aptarsime žemiau).

Turbūt jau patys nutuokiate, kad sportas didina GABA[55] ir padeda susitvarkyti su nerimu. Nebūtina įsirašyti į madingiausią sporto klubą mieste, galite pasportuoti namuose, parkelyje, joga [56], plaukimas baseine ar tiesiog spartus pasivaikščiojimas parke veikia kaip terapija. O naujai įsigytas abonentas į baseiną, žiūrėk, dar gali ir patikti! Sauna [57] ir šaltis [58] (grūdinimasis) moko nervų sistemą adaptuotis prie streso, todėl kasdienybėje ji tampa kur kas atsparesnė.

Žalia arbata [59], (joje esantis L-teaninas ramina) tik nepamirškite įsispausti į ją citrinos arba įsimesti vitamino C, tai dvigubai padidina mums reikalingų medžiagų įsisavinimą [60].

Kvėpavimo pratimai ypač naudingi kai reikia greitų pokyčių (pvz. panikos atakos atveju) [61]. Auksinė kvėpavimo taisyklė: iškvėpimas turi būti ilgesnis už įkvėpimą. Lėtai įkvėpkite ir dar lėčiau iškvėpkite [62]. Įkvėpimas aktyvuoja simpatinę (streso), o lėtas iškvėpimas – parasimpatinę (ramybės) nervų sistemą. [63].

Vaistai nuo nerimo ir baimes (Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi)

Jei gyvenimo būdo pokyčių neužtenka, gamta siūlo dvi galingas veikliąsias medžiagas (nereceptiniai vaistai nuo nerimo), kurios savo efektyvumu gali prilygti vaistams, tačiau neturi jų šalutinio poveikio. Galime rasti pakankamai tyrimų medžiagos, kad susidarytume vaizdą apie įspūdingą jų poveikį smegenims, todėl abiejų vartojimas kartu yra rekomenduojamas, jei norime susitvarkyti su nerimu, subalansuoti smegenų veiklą ir ramiai gyventi šioje milžiniško informacijos srauto kasdienybėje.

Vitexinas – gamtos sukurtas ramybės impulsas

Nuo mung pupelių iki grikių, Vitexinas yra antioksidantas, randamas daugelyje augalų. Nuo senų laikų naudojamas kaip vaistas visuose kontinentuose [64]. Šis flavonoidas, pakliuvęs po mokslininkų padidinamuoju stiklu, tikrai labai nustebino dėl labai plataus farmakologinio poveikio [65].

Tiriamas antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis (apie įspūdingą poveikį smegenims nagrinėsime atskirai), nuo vėžio, nuo skausmo, neuroprotekcinis poveikis, nuo spazmų ir epilepsijos, atminties sutrikimų, nemigos, medžiagų apykaitos sutrikimų (gliukozės apykaita) [66].

Moksliškai vitexinas klasifikuojamas kaip apigenino flavono glikozidas, randamas tikrai nemažai augalų: bambuko lapuose, pasifloroje, grikiuose, levandose, mung pupelėse ir dar daug kitų… Tačiau, kad gauti reikšmingą kiekį, valgyti šių produktų tikrai neužteks, reikia stiprių specifinių ekstraktų. Kaip išsirinkti vaistus nuo nerimo, streso, depresijos ar nemigos, kad tikrai būtų veiksmingi aptarsime vėliau, dabar susikoncentruokime kaip vitexinas veikia.

Vitexinas

Vitexinas

Nors vitexino poveikis organizme labai platus, mes susisiaurinsime ir panagrinėsime vieną labiausiai ištirtų ir mums labiausiai rūpimą vitexino poveikių, poveikį smegenims. Šio flavonoido gerbėjai iš tikro turi kuo džiaugtis, kadangi pasak tyrimų, ši natūrali medžiaga gali sumažinti nerimą ne prasčiau nei cheminiai vaistai nuo nerimo [67][68][69].

Taigi, flavonoidų ekstraktai, tokie kaip vitexinas, labiausiai tinka nuo nerimo ir depresijos[82][73][76][83][84][85]

Nėščiosioms ir maitinančioms vartoti negalima.

Hericium Erinaceus (Liūto karčiai) – smegenų regeneratorius

H. Erinaceus

Tai ypač reto poveikio medicininis grybas. H. Erinaceus tituluojamas kaip „smegenų grybas“. Koks ekstraktas, kiekis ir stiprumas reikalingas sumažinti nerimą, rasite apačioje.

Hericoim Erinaceus
Hericoim Erinaceus

H. Erinaceus medicininio grybo ekstraktas ypač tinka jaučiant nerimą. Po kiekvienu teiginiu rasite nuorodas į tyrimus.

H. Erinaceus medicininio grybo ekstraktas ypač tinka jaučiant nerimą. Po kiekvienu teiginiu rasite nuorodas į tyrimus.

Jei norite pasiekti rezultatų, šių veikliųjų medžiagų kokybė yra ypač svarbu. Kur geriausia pirkti rasite apačioje.

Kaip ir kiek vartoti?

Geriausius vaistus nuo nerimo rasite čia:

⚛
Geriausi natūralūs vaistai nuo nerimo.
Vitexin 90 iš Zenius Labs™ – dviejų veikliųjų medžiagų formulė nervinei sistemai: vitexinas ir koncentruoti Hericium erinaceus polisacharidai. Pažangi sudėtis, pagrįsta klinikiniais tyrimais. Plačiau apie Vitexin 90 →

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra nerimas ir kodėl jis atsiranda?
Nerimas – tai natūrali smegenų reakcija į grėsmę, kurią reguliuoja GABA ir glutamato pusiausvyra. Problema kyla tada, kai ši sistema chroniškai suaktyvinta be realios grėsmės. Modernūs gyvenimo veiksniai – stresas, prastas miegas, perdirbtų angliavandenių gausa – nuolat kelia glutamato lygį ir mažina GABA aktyvumą, sukurdami lėtinio nerimo būseną.
Ar natūralūs vaistai nuo nerimo iš tikrųjų veikia?
Taip – kai kurie augaliniai junginiai kliniškai patvirtinti. Vitexinas (iš Passiflora incarnata) veikia per GABA-A receptorius panašiai kaip benzodiazepinai, tačiau be priklausomybės rizikos. Tai patvirtino daugiau nei 80 klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių pacientų grupių.
Kuo Vitexin 90 skiriasi nuo įprastų raminamųjų vaistų?
Receptiniai raminamieji (benzodiazepinai) tiesiogiai slopina CNS ir sukelia priklausomybę, atminties sutrikimus, judesių lėtėjimą. Vitexin 90 iš Zenius Labs™ veikia per tą patį GABA-A receptorių kelią, bet moduliuoja – neslopina. Tai reiškia: mažina nerimą nesukeliant sedacijos, nesukelia priklausomybės, o tyrimai rodo, kad gali netgi pagerinti atmintį.
Ar nerimas gali praeiti savaime?
Lengvas situacinis nerimas – taip. Tačiau lėtinis nerimas, susijęs su neurocheminiais pokyčiais, be intervencijos paprastai nesumažėja – priešingai, ilgainiui stiprėja. Svarbu anksti pradėti spręsti prežastį (miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, GABA palaikymą), o ne laukti, kol simptomatika pablogės iki panikos priepuolių lygio.
Ar nerimas ir depresija yra tas pats?
Ne, bet dažnai eina kartu. Nerimas – perdėtas aktyvacijos ir baimės jausmas. Depresija – emocinis ir energetinis išsekimas. Abu susiję su GABA/serotonino disbalansu, todėl kai kurios intervencijos (pvz., Passiflora incarnata ekstraktas) rodo poveikį abiem būklėms.
Ar nerimas pavojingas sveikatai?
Lėtinis nerimas ilgainiui žaloja: padidina kortizolį, silpnina imuninę sistemą, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Trumpalaikis nerimas – normalus ir net naudingas. Problema – kai jis tampa foniniu gyvenimo režimu, todėl svarbu jo nepaleisti be dėmesio.
Susiję straipsniai
Panikos priepuoliai Panikos ataka Generalizuotas nerimo sutrikimas Vaistai nuo nerimo Vitexin 90
Šaltiniai
  1. OECD. Risks That Matter 2018: Main Findings. OECD. 2018. oecd.org
  2. Our World in Data. Global mental health disorders prevalence. Our World in Data. 2023. ourworldindata.org
  3. Verger P et al. Trajectory analysis of anxiolytic dispensing over 10 years among new users aged 50 and older. Acta Psychiatr Scand. 2018. PubMed
  1. Moreno-Agostino D et al. Characterising patterns of health behaviours in middle-aged and older adults. BMC Public Health. 2020. biomedcentral.com
  2. Missing: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/anxiety-disorders
  3. Missing: https://presse.inserm.fr/en/benzodiazepine-use-and-dementia-in-the-over-65s/47631/
  4. Missing: https://www.researchgate.net/publication/396450394_The_Use_of_Benzodiazepines_in_the_Elderly_Population_Epidemiology_Risks_and_Withdrawal_Management
  5. Miczke A et al. GABA and anxiety: IntechOpen chapter. IntechOpen. intechopen.com
  6. Gibson GR et al. Dietary prebiotics: current status and new definition. J Nutr. 2010. oup.com
  7. Nuss P. Anxiety disorders and GABA neurotransmission: a disturbance of modulation. Neuropsychiatric disease and treatment. 2015. PubMed Central
  8. Nutrients and neurotransmitters: IntechOpen chapter. IntechOpen. intechopen.com
  9. American Addiction Centers. Long-term effects of Xanax use. AmericanAddictionCenters.org. americanaddictioncenters.org
  10. MedlinePlus. Alprazolam (Xanax) drug information. MedlinePlus (NIH). medlineplus.gov
  11. Wang C et al. Glucose inhibits GABA release by pancreatic beta-cells through an increase in GABA shunt activity. Am J Physiol Endocrinol Metab. 2006. PubMed
  12. Levin BE et al. Regulation of energy homeostasis by peripheral signals. Am J Physiol Regul Integr Comp Physiol. 2017. physiology.org
  13. Kose J et al. A Comparison of Sugar Intake between Individuals with High and Low Trait Anxiety: Results from the NutriNet-Santé Study. Nutrients. 2021. PubMed
  14. Alasmari F. Caffeine induces neurobehavioral effects through modulating neurotransmitters. Saudi Pharm J. 2020. PubMed
  15. John J et al. Caffeine promotes glutamate and histamine release in the posterior hypothalamus. American journal of physiology. Regulatory, integrative and comparative physiology. 2014. PubMed Central
  16. Solinas M et al. Caffeine induces dopamine and glutamate release in the shell of the nucleus accumbens. The Journal of neuroscience : the official journal of the Society for Neuroscience. 2002. PubMed Central
  17. Psychology Today. Anxiety and social media use. PsychologyToday.com. 2020. psychologytoday.com
  18. Shensa A et al. Social Media Use and Depression and Anxiety Symptoms: A Cluster Analysis. American journal of health behavior. 2018. PubMed Central
  19. Harvard Graduate School of Education. Social media and teen anxiety. Harvard GSE. 2017. gse.harvard.edu
  20. Vannucci A et al. Social media use and anxiety in emerging adults. Scand J Psychol. 2017. wiley.com
  21. Onaolapo OJ et al. Monosodium glutamate-associated alterations in open field, anxiety-related and conditioned place preference behaviours in mice. Naunyn Schmiedebergs Arch Pharmacol. 2017. PubMed
  22. Ureña-Guerrero ME et al. Excitotoxic neonatal damage induced by monosodium glutamate reduces several GABAergic markers in the cerebral cortex and hippocampus in adulthood. Int J Dev Neurosci. 2009. PubMed
  23. Quines CB et al. Monosodium glutamate, a food additive, induces depressive-like and anxiogenic-like behaviors in young rats. Life Sci. 2014. PubMed
  24. Porcelli B et al. Celiac and non-celiac gluten sensitivity: a review on the association with schizophrenia and mood disorders. Auto Immun Highlights. 2014. PubMed
  25. Casella G et al. Mood disorders and non-celiac gluten sensitivity. Minerva Gastroenterol Dietol. 2017. PubMed
  26. Losurdo G et al. Extra-intestinal manifestations of non-celiac gluten sensitivity: An expanding paradigm. World J Gastroenterol. 2018. PubMed
  27. Addolorato G et al. Anxiety and depression in celiac disease. Intern Emerg Med. 2014. springer.com
  28. Verywell Health. Gluten-related neurological symptoms. VeryWellHealth.com. verywellhealth.com
  29. WHO Europe. Alcohol use and mental health. WHO. 2018. euro.who.int
  30. Norwitz NG et al. Nutrition as Metabolic Treatment for Anxiety. Front Psychiatry. 2021. PubMed
  31. Bear TLK et al. The Role of the Gut Microbiota in Dietary Interventions for Depression and Anxiety. Adv Nutr. 2020. PubMed
  32. Firth J et al. Food and mood: how do diet and nutrition affect mental wellbeing?. BMJ. 2020. PubMed
  33. Adan RAH et al. Nutritional psychiatry: Towards improving mental health by what you eat. Eur Neuropsychopharmacol. 2019. PubMed
  34. Marx W et al. Nutritional psychiatry: the present state of the evidence. Proc Nutr Soc. 2017. PubMed
  35. Chao L et al. Effects of Probiotics on Depressive or Anxiety Variables in Healthy Participants Under Stress Conditions or With a Depressive or Anxiety Diagnosis: A Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials. Front Neurol. 2020. PubMed
  36. Sun LJ et al. Gut hormones in microbiota-gut-brain cross-talk. Chin Med J (Engl). 2020. PubMed
  37. Luna RA et al. Gut brain axis: diet microbiota interactions and implications for modulation of anxiety and depression. Curr Opin Biotechnol. 2015. PubMed
  38. Evrensel A et al. Immune-Kynurenine Pathways and the Gut Microbiota-Brain Axis in Anxiety Disorders. Adv Exp Med Biol. 2020. PubMed
  39. Martin CR et al. The Brain-Gut-Microbiome Axis. Cell Mol Gastroenterol Hepatol. 2018. PubMed
  40. Schmidt K et al. Prebiotic intake reduces the waking cortisol response and alters emotional bias in healthy volunteers. Psychopharmacology (Berl). 2015. PubMed
  41. Simpson CA et al. The gut microbiota in anxiety and depression. Front Psychiatry. 2018. frontiersin.org
  42. Rieder R et al. Microbes and mental health: A review. Brain Behav Immun. 2017. PubMed
  43. Messaoudi M et al. Beneficial psychological effects of a probiotic formulation (Lactobacillus helveticus R0052 and Bifidobacterium longum R0175) in healthy human volunteers. Gut Microbes. 2011. PubMed
  44. Steenbergen L et al. A randomized controlled trial to test the effect of multispecies probiotics on cognitive reactivity to sad mood. Brain Behav Immun. 2015. PubMed
  45. Taylor AM et al. A review of dietary and microbial connections to depression, anxiety, and stress. Nutr Neurosci. 2020. PubMed
  46. Dahl WJ et al. Dietary fibre and gut microbiome interactions. Nature Scientific Reports. 2021. nature.com
  47. New Brain Nutrition. Can prebiotics treat anxiety and depression?. NewBrainNutrition.com. newbrainnutrition.com
  48. Kao AC et al. The Influence of Prebiotics on Neurobiology and Behavior. Int Rev Neurobiol. 2016. PubMed
  49. Szklany K et al. Supplementation of dietary non-digestible oligosaccharides from birth onwards improve social and reduce anxiety-like behaviour in male BALB/c mice. Nutr Neurosci. 2020. PubMed
  50. Diabetes.co.uk. Ketogenic diet and mental health. Diabetes.co.uk. diabetes.co.uk
  51. Włodarczyk A et al. Ketogenic Diet: A Dietary Modification as an Anxiolytic Approach?. Nutrients. 2020. PubMed Central
  52. Kandola A et al. Exercise and Anxiety. Adv Exp Med Biol. 2020. PubMed
  53. Streeter CC et al. Yoga Asana sessions increase brain GABA levels: a pilot study. J Altern Complement Med. 2007. PubMed
  54. Hayasaka S et al. Effects of charcoal kiln saunas (Jjimjilbang) on psychological states. Complement Ther Clin Pract. 2008. PubMed
  55. Cain T et al. Effects of cold-water immersion on health and wellbeing: A systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2025. PubMed
  56. Vignes M et al. Anxiolytic properties of green tea polyphenol (-)-epigallocatechin gallate (EGCG). Brain Res. 2006. PubMed
  57. Peters CM et al. Formulation with ascorbic acid and sucrose modulates catechin bioavailability from green tea. Food research international (Ottawa, Ont.). 2010. PubMed Central
  58. Jerath R et al. Self-regulation of breathing as a primary treatment for anxiety. Appl Psychophysiol Biofeedback. 2015. PubMed
  59. Psychology Today. Longer exhalations ease anxiety. PsychologyToday.com. 2019. psychologytoday.com
  60. Feathered Pipe Foundation. How breath affects the nervous system. FeatheredPipe.com. featheredpipe.com
  61. Kim M et al. Role Identification of Passiflora Incarnata Linnaeus: A Mini Review. Journal of menopausal medicine. 2017. PubMed Central
  62. Appel K et al. Modulation of the γ-aminobutyric acid (GABA) system by Passiflora incarnata L. Phytother Res. 2011. sciencedirect.com
  63. Babaei F et al. Review of the effects of vitexin in oxidative stress-related diseases. Food science & nutrition. 2020. PubMed Central
  64. Akhondzadeh S et al. Passionflower in the treatment of generalized anxiety: a pilot double-blind randomized controlled trial with oxazepam. J Clin Pharm Ther. 2001. PubMed
  65. Christoffoli MT et al. Assessment of Passiflora incarnata L for conscious sedation of patients during the extraction of mandibular third molars: a randomized, split-mouth, double-blind, crossover study. Quintessence Int. 2021. PubMed
  66. Janda K et al. Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders-A Systematic Review. Nutrients. 2020. PubMed Central
  67. Luscher C et al. GABA(A) receptor trafficking-mediated plasticity of inhibitory synapses. Neuron. 2000. nature.com
  68. Abbasi E et al. Neuroprotective effects of vitexin, a flavonoid, on pentylenetetrazole-induced seizure in rats. Chem Biol Drug Des. 2012. PubMed
  69. Grundmann O et al. Anxiolytic activity of a phytochemically characterized Passiflora incarnata extract is mediated via the GABAergic system. Planta Med. 2008. PubMed
  70. Oliveira DR et al. Flavones-bound in benzodiazepine site on GABA(A) receptor: Concomitant anxiolytic-like and cognitive-enhancing effects produced by Isovitexin and 6-C-glycoside-Diosmetin. Eur J Pharmacol. 2018. PubMed
  71. Šurkienė G et al. Benzodiazepinų vartojimo paplitimas Lietuvoje. Psichiatrija.lt. 2019. psichiatrija.lt
  72. Lakhan SE et al. Nutritional and herbal supplements for anxiety and anxiety-related disorders: systematic review. Nutrition journal. 2010. PubMed Central
  73. Nojoumi M et al. Effects of Passion Flower Extract, as an Add-On Treatment to Sertraline, on Reaction Time in Patients ‎with Generalized Anxiety Disorder: A Double-Blind Placebo-Controlled Study. Iranian journal of psychiatry. 2016. PubMed Central
  74. Qi Y et al. Vitexin improves neuron apoptosis and memory impairment induced by isoflurane via regulation of miR-409 expression. Adv Clin Exp Med. 2020. PubMed
  75. Kim GH et al. Improvement in neurogenesis and memory function by administration of Passiflora incarnata L. extract applied to sleep disorder in rodent models. J Chem Neuroanat. 2019. PubMed
  76. Sveikatos apsaugos ministerija. Raminamųjų bei migdomųjų vaistų vartojimo grėsmės. SAM.lrv.lt. sam.lrv.lt
  77. Akhondzadeh S et al. Passionflower in the treatment of opiates withdrawal: a double-blind randomized controlled trial. J Clin Pharm Ther. 2001. PubMed
  78. Dhawan K. Drug/substance reversal effects of a novel tri-substituted benzoflavone moiety (BZF) isolated from Passiflora incarnata Linn.--a brief perspective. Addict Biol. 2003. PubMed
  79. de Oliveira DD et al. Vitexin Possesses Anticonvulsant and Anxiolytic-Like Effects in Murine Animal Models. Frontiers in pharmacology. 2020. PubMed Central
  80. Nassiri-Asl M et al. Anticonvulsant effects of aerial parts of Passiflora incarnata extract in mice: involvement of benzodiazepine and opioid receptors. BMC complementary and alternative medicine. 2007. PubMed Central
  81. Bourin M et al. A combination of plant extracts in the treatment of outpatients with adjustment disorder with anxious mood: controlled study versus placebo. Fundam Clin Pharmacol. 1997. PubMed
  82. Singh B et al. Dual protective effect of Passiflora incarnata in epilepsy and associated post-ictal depression. J Ethnopharmacol. 2012. PubMed
  83. Lai PL et al. Neurotrophic properties of the Lion's mane medicinal mushroom, Hericium erinaceus (Higher Basidiomycetes) from Malaysia. Int J Med Mushrooms. 2013. PubMed
  84. Kolotushkina EV et al. The influence of Hericium erinaceus extract on myelination process in vitro. Fiziol Zh (1994). 2003. PubMed
  85. Wong KH et al. Neuroregenerative potential of lion's mane mushroom, Hericium erinaceus (Bull.: Fr.) Pers. (higher Basidiomycetes), in the treatment of peripheral nerve injury (review). Int J Med Mushrooms. 2012. PubMed
  86. He X et al. Structures, biological activities, and industrial applications of the polysaccharides from Hericium erinaceus (Lion's Mane) mushroom: A review. Int J Biol Macromol. 2017. PubMed
  87. Park YS et al. Effect of an exo-polysaccharide from the culture broth of Hericium erinaceus on enhancement of growth and differentiation of rat adrenal nerve cells. Cytotechnology. 2002. PubMed Central
  88. Samberkar S et al. Lion's Mane, Hericium erinaceus and Tiger Milk, Lignosus rhinocerotis (Higher Basidiomycetes) Medicinal Mushrooms Stimulate Neurite Outgrowth in Dissociated Cells of Brain, Spinal Cord, and Retina: An In Vitro Study. Int J Med Mushrooms. 2015. PubMed
  89. Nagano M et al. Reduction of depression and anxiety by 4 weeks Hericium erinaceus intake. Biomed Res. 2010. PubMed
  90. Vigna L et al. Hericium erinaceus Improves Mood and Sleep Disorders in Patients Affected by Overweight or Obesity: Could Circulating Pro-BDNF and BDNF Be Potential Biomarkers?. Evid Based Complement Alternat Med. 2019. PubMed
  91. Friedman M. Chemistry, Nutrition, and Health-Promoting Properties of Hericium erinaceus (Lion's Mane) Mushroom Fruiting Bodies and Mycelia and Their Bioactive Compounds. J Agric Food Chem. 2015. PubMed
  92. Chong PS et al. Neurogenesis-dependent antidepressant-like activity of Hericium erinaceus in an animal model of depression. Chin Med. 2021. PubMed
  93. Brandalise F et al. Dietary Supplementation of Hericium erinaceus Increases Mossy Fiber-CA3 Hippocampal Neurotransmission and Recognition Memory in Wild-Type Mice. Evidence-based complementary and alternative medicine : eCAM. 2017. PubMed Central
  94. Zhang J et al. The Neuroprotective Properties of Hericium erinaceus in Glutamate-Damaged Differentiated PC12 Cells and an Alzheimer's Disease Mouse Model. International journal of molecular sciences. 2016. PubMed Central
  95. Mori K et al. Improving effects of the mushroom Yamabushitake (Hericium erinaceus) on mild cognitive impairment: a double-blind placebo-controlled clinical trial. Phytother Res. 2009. PubMed
  96. Chong PS et al. Therapeutic Potential of Hericium erinaceus for Depressive Disorder. Int J Mol Sci. 2019. PubMed
  97. Kim YO et al. Hericium erinaceus suppresses LPS-induced pro-inflammation gene activation in RAW264.7 macrophages. Immunopharmacol Immunotoxicol. 2012. PubMed
  98. Qin M et al. Anti-Inflammatory Effects of Ethanol Extract of Lion's Mane Medicinal Mushroom, Hericium erinaceus (Agaricomycetes), in Mice with Ulcerative Colitis. Int J Med Mushrooms. 2016. PubMed
  99. Mori K et al. Effects of Hericium erinaceus on amyloid β(25-35) peptide-induced learning and memory deficits in mice. Biomed Res. 2011. PubMed
  100. Velasquez ACA et al. Effects of Passiflora incarnata and Valeriana officinalis in the control of anxiety due to tooth extraction: a randomized controlled clinical trial. Oral and maxillofacial surgery. 2024. PubMed
  101. Miyasaka LS et al. Passiflora for anxiety disorder. The Cochrane database of systematic reviews. 2007. PubMed
  102. Wolfman C et al. Possible anxiolytic effects of chrysin, a central benzodiazepine receptor ligand isolated from Passiflora coerulea. Pharmacology, biochemistry, and behavior. 1994. PubMed
  103. Krenn L [Passion Flower (Passiflora incarnata L.)--a reliable herbal sedative]. Wiener medizinische Wochenschrift (1946). 2002. PubMed
  104. Medina JH et al. Chrysin (5,7-di-OH-flavone), a naturally-occurring ligand for benzodiazepine receptors, with anticonvulsant properties. Biochemical pharmacology. 1990. PubMed
  105. Al Hasan MS et al. Assessment of sedative activity of Chrysin: Behavioral approach with pharmacokinetics, toxicological profile and molecular docking. Sleep medicine. 2025. PubMed
  106. Nagano M et al. Reduction of depression and anxiety by 4 weeks Hericium erinaceus intake. Biomedical research (Tokyo, Japan). 2010. PubMed
  107. Vigna L et al. Hericium erinaceus Improves Mood and Sleep Disorders in Patients Affected by Overweight or Obesity: Could Circulating Pro-BDNF and BDNF Be Potential Biomarkers?. Evidence-based complementary and alternative medicine : eCAM. 2019. PubMed
  108. Koszła O et al. Biotransformation of Ganoderma lucidum and Hericium erinaceus for ex vivo gut-brain axis modulation and mood-related outcomes in humans: CREB/BDNF signaling and microbiota-driven synergies. Journal of ethnopharmacology. 2025. PubMed
  109. Mori K et al. Nerve growth factor-inducing activity of Hericium erinaceus in 1321N1 human astrocytoma cells. Biological & pharmaceutical bulletin. 2008. PubMed
  110. Lai PL et al. Neurotrophic properties of the Lion's mane medicinal mushroom, Hericium erinaceus (Higher Basidiomycetes) from Malaysia. International journal of medicinal mushrooms. 2013. PubMed
  111. Cipriano GL et al. Beyond Neurotrophins: A Proposed Neurotrophic-Epigenetic Axis Mediated by Non-Coding RNA Networks for Hericium erinaceus Bioactives-A Hypothesis-Driven Review. International journal of molecular sciences. 2026. PubMed
  112. Roda E et al. Cognitive Healthy Aging in Mice: Boosting Memory by an Ergothioneine-Rich Hericium erinaceus Primordium Extract. Biology. 2023. PubMed
  113. Ratto D et al. Hericium erinaceus Improves Recognition Memory and Induces Hippocampal and Cerebellar Neurogenesis in Frail Mice during Aging. Nutrients. 2019. PubMed
  114. Priori EC et al. Hericium erinaceus Extract Exerts Beneficial Effects on Gut-Neuroinflammaging-Cognitive Axis in Elderly Mice. Biology. 2023. PubMed
  115. Jeanclos E et al. Improved cognition, mild anxiety-like behavior and decreased motor performance in pyridoxal phosphatase-deficient mice. Biochimica et biophysica acta. Molecular basis of disease. 2019. PubMed
  116. Kasaragod VB et al. Pyridoxal kinase inhibition by artemisinins down-regulates inhibitory neurotransmission. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 2020. PubMed
  117. Singhuber J et al. GABA(A) receptor modulators from Chinese herbal medicines traditionally applied against insomnia and anxiety. Phytomedicine : international journal of phytotherapy and phytopharmacology. 2012. PubMed
  118. Evans AK et al. Pharmacology of the beta-carboline FG-7,142, a partial inverse agonist at the benzodiazepine allosteric site of the GABA A receptor: neurochemical, neurophysiological, and behavioral effects. CNS drug reviews. 2007. PubMed
  119. Zhong H et al. Neonatal inflammation via persistent TGF-β1 downregulation decreases GABA(A)R expression in basolateral amygdala leading to the imbalance of the local excitation-inhibition circuits and anxiety-like phenotype in adult mice. Neurobiology of disease. 2022. PubMed
  120. Pétursson H The benzodiazepine withdrawal syndrome. Addiction (Abingdon, England). 1994. PubMed
  121. Soyka M Treatment of Benzodiazepine Dependence. The New England journal of medicine. 2017. PubMed
  122. O'brien CP Benzodiazepine use, abuse, and dependence. The Journal of clinical psychiatry. 2005. PubMed
  123. Akhondzadeh S et al. Passionflower in the treatment of generalized anxiety: a pilot double-blind randomized controlled trial with oxazepam. Journal of clinical pharmacy and therapeutics. 2001. PubMed
  124. Stein MB Neurobiology of generalized anxiety disorder. The Journal of clinical psychiatry. 2009. PubMed
  125. Pollack MH Refractory generalized anxiety disorder. The Journal of clinical psychiatry. 2009. PubMed
  126. Richier C et al. Brain Age Prediction in Generalized Anxiety Disorder using a Convolutional Neural Network. Research square. 2025. PubMed
  127. Amigó J et al. The absence of 5-HT(4) receptors modulates depression- and anxiety-like responses and influences the response of fluoxetine in olfactory bulbectomised mice: Adaptive changes in hippocampal neuroplasticity markers and 5-HT(1A) autoreceptor. Neuropharmacology. 2016. PubMed
  128. Paliokha R et al. Effects of pre-gestational exposure to the stressors and perinatal mirtazapine administration on the excitability of hippocampal glutamate and brainstem monoaminergic neurons, hippocampal neuroplasticity, and anxiety-like behavior in rats. Molecular psychiatry. 2026. PubMed
  129. Cryan JF et al. The Microbiota-Gut-Brain Axis. Physiological reviews. 2019. PubMed
  130. Rutsch A et al. The Gut-Brain Axis: How Microbiota and Host Inflammasome Influence Brain Physiology and Pathology. Frontiers in immunology. 2020. PubMed
  131. Foster JA et al. Stress & the gut-brain axis: Regulation by the microbiome. Neurobiology of stress. 2017. PubMed
  132. Bear T et al. The Microbiome-Gut-Brain Axis and Resilience to Developing Anxiety or Depression under Stress. Microorganisms. 2021. PubMed

Zenius Labs™

Vitexin 90 – pažangi formulė nervinei sistemai

Vitexin 90 iš Zenius Labs™ – Rami galva. Be priklausomybės. Tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.

Įsigyti Vitexin 90