Krūties vėžio klasifikacija
Beveik 80% krūties navikų yra duktalinė karcinoma. 10-15% atvejų nustatoma lobulinė karcinoma. Dar būna uždegiminis krūties navikas, jam būdingas kitoks biologinis elgesys, ryškus odos ir krūties paraudimas, patinimas ir skausmas bei gana ankstyvos metastazės į limfinius mazgus.
Krūties vėžio simptomai
Pagrindinis krūties vėžio simptomas tai krūtyje apčiuopiamas kietas, neskausmingas darinys. Taip pat krūties formos pokytis, įtrauktas, įdubęs ar pasikeitęs spenelis. Padidėję pažasties limfmazgiai, išskyros iš spenelio, ypač jeigu jos yra kraujingos ir išsispaudžia tik iš vienos krūties. Krūties skausmas nėra vėžiui būdingas simptomas. Metastazavusio (išplitusio) vėžio gydymas priklauso nuo metastazių vietos. Metastazės plaučiuose ir pleuroje pasireiškia kosuliu, dusuliu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Metastazės kepenyse iš pradžių nesukelia simptomų, vėliau atsiranda skausmas bei progresuoja kepenų funkcijos nepakankamumas. Esant metastazėms skelete, atsiranda pažeistų kaulų skausmas. Esant metastazėms galvos smegenyse atsiranda galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, neurologiniai simptomai.
Krūties vėžio stadijos
| Stadija 0 | Tis | N0 | M0 |
|---|---|---|---|
| Stadija 1 | T1 | N0 | M0 |
| Stadija 2A | T0,T1/T2 | N1/N0 | M0 |
| Stadija 2B | T2/T3 | N1/N0 | M0 |
| Stadija 3A | T0,T1,T2,T3 | N1,N2 | M0 |
| Stadija 3B | T4 | N0,N1,N2 | M0 |
| Stadija 3C | bet kuris T | N3 | M0 |
| Stadija 4 | Bet kuris T | Bet kuris N | M1 |
Plačiau apie tai, kaip nustatoma stadija skaitykite krūties vėžio stadijos.
Krūties vėžio gydymas
Krūties vėžio gydymui taikomas ne vienas gydymo būdas, o jų kombinacija. Pagrindas yra operacija (išpjauti). Taip pat chemoterapija, radioterapija, hormoninis gydymas, taikinių terapija. Gydymas priklauso nuo vėžio išplitimo, stadijos bei prognozės. Pacientės skirstomos į rizikos grupes ligos eigos agresyvumui įvertinti ir gydymo taktikai parinkti. Išsamiau apie rizikos nustatymą ir konkretų gydymą krūties vėžio gydymas
Krūties vėžio išgyvenamumas
| Stadija | 5-ių metų išgyvenamumas |
|---|---|
| Lokalus 0 ir I (1) stadijos, dalis II (2) | >99% |
| Regioninis Likusi II (2) ir III (3) stadijos | ~86% (vidurkis) |
| DistancinisIV (4) stadija | ~31% |
Duomenys pateikti iš „National Cancer Institute“ SEER duomenų bazės. Tai bendra statistika, kiek procentų pacienčių išgyvena 5 metus po to, kai buvo nustatytas vėžys.
Krūties vėžio priežastys
Dauguma žmonių vėžį vis dar laiko baisia „loterija“ arba genetinio likimo smūgiu. Tačiau skaičiai sako ką kita. Nors vėžys yra sena liga, prieš šimtmetį juo sirgo mažiau nei 3 % populiacijos, o šiandien ši diagnozė pasiveja kas antrą ar trečią žmogų![1]). Kodėl? Šiuolaikinė prevencinė sistema (mamogramos, patikros) yra puikus saugos tinklas, padedantis pagauti ligą anksti ir pasiekti 99 % išgyvenamumą. Tačiau patikra neužkerta kelio pačiam susirgimui. Tai tas pats, kas kasdien tikrinti automobilio padangas, ar jos nepradurtos, bet ir toliau važiuoti ant vinių. Prevencijos sistema stringa ir strigs, kol žmonės patys susipras, kad tik jie patys yra atsakingi, kad būtų sveiki, o ne jų daktaras, valdžia ar kompanijos, kurios gamina ir parduoda vaistus. O dabar aptarsime krūties vėžio priežastis (dažniausiai būna jų kombinacijos):
Duomenys pateikti iš „National Cancer Institute“ SEER duomenų bazės. Tai bendra statistika, kiek procentų pacienčių išgyvena 5 metus po to, kai buvo nustatytas vėžys.
-
- Nutukimas. Begalės tyrimų patvirtina[2], kad turint viršsvorį ar esant nutukus žymiai didėja vėžio rizika. Pasaulio Sveikatos Organizacija (World Health Organisation (WHO)) teigia, kad viršsvoris ir nutukimas yra svarbiausia, po rūkymo išvengiama vėžio priežastis. Riebalinis audinis nėra tik „atsargos“ – tai aktyvus organas, kuris gamina estrogeną. Per didelis jo kiekis nuolat bombarduoja krūties ląsteles, skatindamas jas nevaldomai dalytis. Nutukusių moterų rizika susirgti po menopauzės išauga drastiškai.
- Greitieji angliavandeniai. Arba kitaip sakant gliukozė (cukrus). Medicinos atstovai jau seniai šaukia, kad per didelis cukraus vartojimas sukelia vėžį, tiesa yra šiek tiek gilesnė. Pertekliniai greitieji angliavandeniai sukelia insulino ir IGF-1 (augimo faktoriaus) šuolius. Šie hormonai veikia kaip „trąšos“ bet kokioms ikivėžinėms ląstelėms. Mažai angliavandenių turinti mityba padeda išlaikyti šiuos „augimo jungiklius“ išjungtus. Apie tai skelbia ir šis American Association for Cancer Research tyrimas: „Laikantis mažai angliavandenių, daugiau baltymų dietos mažėja rizika susirgti vėžiu ir sulėtina arba stabdo jau esančių auglių augimą„[3].
- Raudona (galvijų) mėsa. Tyrimai [4]rodo, kad gausus raudonos mėsos (jautienos, avienos) vartojimas moterims iki menopauzės riziką susirgti padidina apie 22 %. Dar pavojingesnė yra perdirbta mėsa (rūkyta, sūdyta), kurioje esantys nitratai tiesiogiai žaloja ląsteles. Geriau rinkitės paukštieną ir žuvį.
- Alkoholis ir rūkymas: 1-os grupės kancerogenai. Kad rūkymas sukelia vėžį – pripažinta jau senai. Tačiau alkoholis oficialiai klasifikuojamas toje pačioje grupėje kaip ir asbestas ar tabakas ir yra įtrauktas į “1-os Grupės” kancerogenų sąrašą [8], kurį sudarė Tarptautinė vėžinių tyrimų agentūra (International Agency for Research on Cancer). Alkoholis tiesiogiai pažeidžia DNR ir didina estrogeno kiekį kraujyje. Net viena taurė vyno per dieną statistiškai padidina krūties vėžio riziką. Jei rūkote ir vartojate alkoholį vienu metu, jūs ne tik važiuojate ant vinių – jūs važiuojate per stiklo šukes. yra įtrauktas į pirmos grupės kancerogenų sąrašą
- Radiacija. Kokia radiacija sukelia krūties vėžį? Bet koks švitinimas: Kompiuterinė tomografija (KT) naudoja dideles dozes ir turėtų būti atliekama tik būtinais atvejais., Radioterapija (spindulinis gydymas) Jonizuojanti spinduliuotė paveikia ląstelių genetinę medžiagą (DNR) ir Mamografijanaudoja minimalią apšvitą, tačiau jos nauda (ankstyva diagnostika) paprastai nusveria žalą. Visgi, tai yra intervencija per dažna [5] patikra gali turėti sukelti nepageidaujamų pasėkmių. Tikroji sveikata prasideda nuo gyvenimo būdo, kuris padarytų mamogramą tik formalumu, o ne gelbėjimosi ratu. Mes negalime išvengti natūralaus fono, tačiau turime vertinti papildomą riziką.
- Estrogenai[6].
Kas yra estrogenai?
Tai moteriškieji lytiniai hormonai. Estrogenai įtakoja nėštumą, pastojimą, lytinį potraukį, pieno liaukų formavimąsi, padeda reguliuoti menstruacinius ciklus, reikalingas normaliam krūties vystymuisi ir t.t. Kitaip tariant, tai moteriškasis hormonas. Nors estrogenai yra būtini moters sveikatai (nuo kaulų stiprumo iki širdies apsaugos), jų perteklius arba netinkama forma yra tiesioginis kelias į krūties vėžį. Problema kyla tada, kai organizmas gauna per daug „svetimų“ estrogenų arba nesugeba pašalinti savų.
Aukščiau paminėtos priežastys didina estrogenų kiekį organizme. Taip pat estrogenų kiekį organizme didina:
1. Kontraceptikai. Šiuolaikinės mažų dozių tabletės riziką didina minimaliai, tačiau ilgalaikis (daugelį metų trunkantis) vartojimas vis tiek siejamas su šiek tiek padidėjusia krūties vėžio rizika[7]. Gera žinia ta, kad nustojus vartoti, ši rizika per kelerius metus grįžta į pradinį lygį.
2. PHT (Pakaitinė hormonų terapija): Moterims po menopauzės skiriama terapija (ypač kombinuota – estrogenas su progestinu) reikšmingai padidina riziką, jei vartojama ilgiau nei 3–5 metus..
3. Chemikalai iš aplikos (ir maisto)[5], kitaip vadinami ksenoestrogenai. Yra nustatyta nemažai ksenoestrogenų: Plastikas (Bisfenolis A ir ftalatai): Kaitinamas plastikas išskiria junginius, kurie patenka į maistą. Jie veikia kaip stiprūs endokrininės sistemos ardytojai. Pesticidai ir maisto priedai: E320, E321 bei dažiklis E127 (Eritrozinas) yra medžiagos, kurios organizme gali imituoti estrogenų poveikį. Taip pat išskirti reiktų ir Eritroziną (E127), tai raudonas maisto dažiklis, JAV dalinai uždraustas dar 1990 m., kadangi, pasak tyrimų pelėms per bandymus sukelia vėžį (The Washington Post, February 7, 1990). Buitinė chemija: Nonilfenolis ir formaldehidas dažnai raZenius Labs™ndami valikliuose bei kosmetikoje, todėl „švari“ buitis be agresyvios chemijos yra tiesioginė vėžio prevencija.
Ką daryti norint išgyti
Krūties vėžio išgyvenamumo prognozės, remiantis statistika, nėra labai liūdnos, ypač ankstyvose vėžio stadijose. Dėl to labai svarbūs prevenciniai tyrimai ir nuolatinė saviapžiūra. Tačiau jei su prevencija pavėlavote – nenusiminkite ir nepasiduokite. Sėkmingo gydymo tikimybė priklauso didžia dalimi ir nuo jūsų.
Vėžinės ląstelės moka siųsti signalą „nepulk manęs“, tad jūsų gynyba (imuniteto ląstelės) jų dažnai nemato. Jums reikia natūraliais imuno-moduliatoriais, tokiais kaip Lentinan, pakeisti imuniteto elgesį ir nukreipti jį maksimaliai pulti vėžines ląsteles. Kovojant su vėžiu jūs turite pritaikyti mitybą (pati puotauti, o vėžį marinti) bei suaktyvinti imunitetą.
Lentinan – pažangi grybų polisacharidų formulė, klinikiniais tyrimais pagrįsta sudėtis, skirta imuninei sistemai palaikyti onkologinių ligų metu.
- Lifetime Probability of Developing or Dying from Cancer. cancer.org
- Does obesity cause cancer? Cancer Research UK
- The effect of obesity-related adipokines at diagnosis on breast cancer survival (AACR). Cancer Research
- Red meat consumption and breast cancer risk. Harvard T.H. Chan
- Overdiagnosis of breast cancer after 14 years of mammography screening. PubMed
- Breast cancer risk and endogenous estrogens. ScienceDirect
- State of the evidence 2017: connection between breast cancer and the environment. PubMed
- Alcohol Use and Cancer. cancer.org
- Liu Z et al. Natural killer cell-related prognostic risk model predicts prognosis and treatment outcomes in triple-negative breast cancer. Frontiers in immunology. 2023. PubMed
- Desroys du Roure P et al. A novel Fc-engineered cathepsin D-targeting antibody enhances ADCC, triggers tumor-infiltrating NK cell recruitment, and improves treatment with paclitaxel and enzalutamide in triple-negative breast cancer. Journal for immunotherapy of cancer. 2024. PubMed
- Han E et al. Characterization of tumor-infiltrating lymphocytes and their spatial distribution in triple-negative breast cancer. Breast cancer research : BCR. 2024. PubMed
- Ding S et al. Single-cell atlas reveals a distinct immune profile fostered by T cell-B cell crosstalk in triple negative breast cancer. Cancer communications (London, England). 2023. PubMed
- Lu H et al. TLR2 agonist PSK activates human NK cells and enhances the antitumor effect of HER2-targeted monoclonal antibody therapy. Clinical cancer research : an official journal of the American Association for Cancer Research. 2011. PubMed
- Luo L et al. Single-cell RNA sequencing identifies molecular biomarkers predicting late progression to CDK4/6 inhibition in patients with HR+/HER2- metastatic breast cancer. Molecular cancer. 2025. PubMed
- Zheng G et al. Interaction between HLA-G and NK cell receptor KIR2DL4 orchestrates HER2-positive breast cancer resistance to trastuzumab. Signal transduction and targeted therapy. 2021. PubMed
- Collins DM et al. Effects of HER Family-targeting Tyrosine Kinase Inhibitors on Antibody-dependent Cell-mediated Cytotoxicity in HER2-expressing Breast Cancer. Clinical cancer research : an official journal of the American Association for Cancer Research. 2021. PubMed
- Blackburn AM et al. Tamoxifen and liver damage. British medical journal (Clinical research ed.). 1984. PubMed
- Zhou WB et al. Osthole prevents tamoxifen-induced liver injury in mice. Acta pharmacologica Sinica. 2019. PubMed
- Tabassum H et al. Catechin as an antioxidant in liver mitochondrial toxicity: Inhibition of tamoxifen-induced protein oxidation and lipid peroxidation. Journal of biochemical and molecular toxicology. 2007. PubMed
- Elefsiniotis IS et al. Tamoxifen induced hepatotoxicity in breast cancer patients with pre-existing liver steatosis: the role of glucose intolerance. European journal of gastroenterology & hepatology. 2004. PubMed
- Li Y et al. Comprehensive Analysis of Regulatory Factors and Immune-Associated Patterns to Decipher Common and BRCA1/2 Mutation-Type-Specific Critical Regulation in Breast Cancer. Frontiers in cell and developmental biology. 2021. PubMed
- Hermsen BB et al. Humoral immune responses to MUC1 in women with a BRCA1 or BRCA2 mutation. European journal of cancer (Oxford, England : 1990). 2007. PubMed
- Muñante B et al. Clinical Management in BRCA Carriers with Early Breast Cancer. Cancer control : journal of the Moffitt Cancer Center. 2025. PubMed
- Grandal B et al. Impact of BRCA Mutation Status on Tumor Infiltrating Lymphocytes (TILs), Response to Treatment, and Prognosis in Breast Cancer Patients Treated with Neoadjuvant Chemotherapy. Cancers. 2020. PubMed
- Tani M et al. In vitro generation of activated natural killer cells and cytotoxic macrophages with lentinan. European journal of clinical pharmacology. 1992. PubMed
- Hamano K et al. The preoperative administration of lentinan ameliorated the impairment of natural killer activity after cardiopulmonary bypass. International journal of immunopharmacology. 1999. PubMed
- Mattiola I et al. The macrophage tetraspan MS4A4A enhances dectin-1-dependent NK cell-mediated resistance to metastasis. Nature immunology. 2019. PubMed
- Hermans L et al. β-Glucan-Induced IL-10 Secretion by Monocytes Triggers Porcine NK Cell Cytotoxicity. Frontiers in immunology. 2021. PubMed
- Ooshiro M et al. [Ten cases of advanced gastro-intestinal cancer that required preoperative dosage of PSK]. Gan to kagaku ryoho. Cancer & chemotherapy. 2009. PubMed
- Maehara Y et al. Postoperative PSK and OK-432 immunochemotherapy for patients with gastric cancer. Cancer chemotherapy and pharmacology. 1993. PubMed
- Ito G et al. Correlation between efficacy of PSK postoperative adjuvant immunochemotherapy for gastric cancer and expression of MHC class I. Experimental and therapeutic medicine. 2012. PubMed
- Yoshinaga K et al. Prognostic markers for immunochemotherapy using tegafur -uracil (UFT) and protein-bound polysaccharide K (PSK). Fukuoka igaku zasshi = Hukuoka acta medica. 2013. PubMed
- Park JS et al. Astaxanthin decreased oxidative stress and inflammation and enhanced immune response in humans. Nutrition & metabolism. 2010. PubMed
- Genç Y et al. Oxidative Stress and Marine Carotenoids: Application by Using Nanoformulations. Marine drugs. 2020. PubMed
- Ávila-Román J et al. Anti-Inflammatory and Anticancer Effects of Microalgal Carotenoids. Marine drugs. 2021. PubMed
- Cheng J et al. The Promising Effects of Astaxanthin on Lung Diseases. Advances in nutrition (Bethesda, Md.). 2021. PubMed
- Fang J et al. Structure of a β-glucan from Grifola frondosa and its antitumor effect by activating Dectin-1/Syk/NF-κB signaling. Glycoconjugate journal. 2012. PubMed
- Zhang M et al. β-Glucan from Saccharomyces cerevisiae induces SBD-1 production in ovine ruminal epithelial cells via the Dectin-1-Syk-NF-κB signaling pathway. Cellular signalling. 2019. PubMed
- Gringhuis SI et al. Dectin-1 directs T helper cell differentiation by controlling noncanonical NF-kappaB activation through Raf-1 and Syk. Nature immunology. 2009. PubMed
- Jia XM et al. CARD9 mediates Dectin-1-induced ERK activation by linking Ras-GRF1 to H-Ras for antifungal immunity. The Journal of experimental medicine. 2014. PubMed
- Wang Y et al. Systematic review and meta-analysis on the efficacy and safety of Injectable Lentinan combined with chemotherapy in the treatment of gastric cancer. Phytomedicine : international journal of phytotherapy and phytopharmacology. 2024. PubMed
- Oba K et al. Individual patient based meta-analysis of lentinan for unresectable/recurrent gastric cancer. Anticancer research. 2009. PubMed
- Wang Y et al. Investigation on the efficiency of lentinan for injection combining cisplatin on treating malignant pleural effusion based on systematic review and meta-analysis. Medicine. 2024. PubMed
- Zhang M et al. Mushroom polysaccharide lentinan for treating different types of cancers: A review of 12 years clinical studies in China. Progress in molecular biology and translational science. 2019. PubMed
- Larnder AH et al. The estrobolome: Estrogen-metabolizing pathways of the gut microbiome and their relation to breast cancer. International journal of cancer. 2025. PubMed
- Kwa M et al. The Intestinal Microbiome and Estrogen Receptor-Positive Female Breast Cancer. Journal of the National Cancer Institute. 2016. PubMed
- Huang Y et al. Intratumoral Microbiome-related MRI Model for Predicting Breast Cancer Shrinkage Pattern Following Neoadjuvant Therapy. Radiology. 2025. PubMed
- Zetner D et al. Effect of melatonin cream on acute radiation dermatitis in patients with primary breast cancer: A double-blind, randomized, placebo-controlled trial. Journal of pineal research. 2023. PubMed
- Zetner D et al. Quality-of-life outcomes following topical melatonin application against acute radiation dermatitis in patients with early breast cancer: A double-blind, randomized, placebo-controlled trial. Journal of pineal research. 2023. PubMed
- Wang H et al. Efficacy of biological response modifier lentinan with chemotherapy for advanced cancer: a meta-analysis. Cancer medicine. 2017. PubMed
- Oba K et al. Efficacy of adjuvant immunochemotherapy with polysaccharide K for patients with curative resections of gastric cancer. Cancer immunology, immunotherapy : CII. 2007. PubMed
- Cheng SC et al. mTOR- and HIF-1α-mediated aerobic glycolysis as metabolic basis for trained immunity. Science (New York, N.Y.). 2014. PubMed
- Kidd P Astaxanthin, cell membrane nutrient with diverse clinical benefits and anti-aging potential. Alternative medicine review : a journal of clinical therapeutic. 2011. PubMed
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausi požymiai yra apčiuopiamas gumbelis krūtyje (skausmingas arba ne), odos pakitimai (įtraukimas, paraudimas), spenelių išskyros ar jų formos pasikeitimai. Visgi ankstyvose stadijose vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliari profilaktinė patikra (mamografija) yra itin svarbi.
Taip. Imuninės sistemos palaikymas gydymo metu yra labai svarbus, ypač taikant chemoterapiją, kai organizmas nusilpsta. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri grybų polisacharidų ekstraktai gali padėti aktyvuoti natūraliąsias ląsteles žudikes (NK ląsteles) ir makrofagus. Specialistai rekomenduoja rinktis koncentruotas kelių ekstraktų formules, pavyzdžiui, Lentinan AXT iš Zenius Labs™.
Genetika lemia tik apie 5–10 % visų krūties vėžio atvejų (dažniausiai BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos). Didžioji dalis susirgimų siejama su gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniais, todėl bendroji prevencija ir ankstyva diagnostika yra aktuali visoms moterims, ne tik turinčioms genetinį polinkį.
Anksti diagnozavus krūties vėžį (I stadija), 5 metų išgyvenamumas viršija 90 %. Tačiau net ir po sėkmingo gydymo išlieka atkryčio rizika, todėl ilgalaikis organizmo stiprinimas ir imuninės sistemos palaikymas koncentruotomis grybų polisacharidų formulėmis išlieka svarbus.
Svarbiausi veiksniai yra subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas, alkoholio vartojimo ribojimas ir streso valdymas. Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą ir rūpintis stipria imunine sistema.