Kiek artimųjų prarasime nuo kraujotakos ligų, kol pradėsime rūpintis savo sveikata? Sužinokite kas iš tikrųjų mažina cholesterolį ir visam laikui susitvarkykite savo cholesterolio kiekį.
Fitosteroliai ilgai buvo laikomi cholesterolio priešais – jie konkuruoja su cholesteroliu dėl pasisavinimo žarnyne ir taip sumažina jo patekimą į kraują. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia kitą, kur kas pavojingesnę medalio pusę.
Problema ta, kad fitosteroliai ne tik blokuoja cholesterolio pasisavinimą – jie patys patenka į kraują ir kaupiasi arterijų sienelėse. Fermentas ACAT, kuris makrofaguose saugiai „neutralizuoja“ cholesterolį paversdamas jį esteriais, fitosterolių atpažinti negali. Todėl fitosteroliai kaupiasi laisva forma, greičiau ardo makrofagus ir spartina aterosklerotinių plokštelių formavimąsi [1].
Tai ne tik teorija. Egzistuoja genetinė liga – sitosterolemija, kai organizmo fitosterolių pašalinimo sistema (ABCG5/ABCG8 transporteriai) neveikia. Sergantieji patiria mirtinas širdies ir kraujagyslių komplikacijas dar jaunystėje – net ir esant normaliam cholesterolio lygiui [2]. Didelės apimties PROCAM tyrimas (20 000 dalyvių) parodė, kad žmonės, kurių kraujyje fitosterolių koncentracija buvo didžiausia, turėjo 1,8 karto didesnę širdies priepuolio riziką [1]. 2022 m. genetinis tyrimas, publikuotas žurnale Nature Communications, patvirtino priežastinį ryšį tarp fitosterolių ir koronarinės širdies ligos [3].
Būtent todėl Jungtinės Karalystės NICE institutas nerekomenduoja fitosterolių širdies ligų prevencijai, o Vokietijos kardiologų draugija perspėja apie jų galimą aterogeninį poveikį [1].
Vietoj fitosteroliais „praturtintų“ produktų ar, dar blogiau, fitosterolių papildų, rinkitės natūralias alternatyvas, pavyzdžiui, kokybišką laukinę riebią žuvį. Ji mažina uždegimą ir nekaupia pavojingų medžiagų arterijose.
Hidrintų riebalų atsisakymas mažina cholesterolį
Daugybė mokslinių tyrimų galutinai susiejo hidrintų riebalų vartojimą su širdies ligomis, uždegimu, didesniu blogojo cholesterolio ir mažesniu gerojo cholesterolio kiekiu [3].
Kur randami šie riebalai „žudikai“? Pagrindiniai šaltiniai yra greitas maistas, užkandžiai (čipsai, riešutai apvalkaluose ir kiti pusfabrikačiai), keptas maistas ir kepiniai (bandelės, spurgos). Jų taip pat yra apie 5-10% žole mintančių galvijų mėsoje ir pieno produktuose (sviestas, sūris, grietinė, varškė, jogurtas ir pan.) [4].
Kaip matome lentelėje, daugiausiai hidrintų riebalų gauname iš pagamintų kepinių, antroje vietoje iš gaminiai iš pieno produktų [5].
Maisto grupė
Bendro gaunamo kiekio
Tortai, sausainiai, krekeriai, duona ir pan.
40%
Žole mintančių galvijų (daugiausia karvės pieno) produktai
21%
Bulvytės, čipsai, spragėsiai ir pan.
13%
Sausi pusryčiai, saldainiai ir pan.
5%
Margarinas ir pan. produktai
7%
Turbūt pastebėjote, kad tyrame, šalto mechaniško pirmo spaudimo aliejuje hidrintų riebalų nėra, kaip ir nėra kiaulienos lašiniuose, kiaušiniuose ar riebioje paukštienoje (pvz.: žąsiena, antiena it t.t.).
Atsisakykite vartoti nesveikus produktus (iš lentelės) ir tai sumažins jūsų cholesterolį.
Skanus kasdienis maistas mažina cholesterolį
Norint palaikyti gerą cholesterolį (ir fizinę sveikatą), jūs turite prisiimti atsakomybę už tai, ką vartojate kiekvieną valgį, kiekvieną dieną. Žuvis (silkė, skumbrė, ir kitos žuvys (pagal galimybes)) [6], riešutai, sėklos [7], jūrų gerybės ir tyri (nekaitinti, nekepti, neperdirbti) augaliniai aliejai yra gausiai reikalingi ant kasdieninio stalo. Šie produktai yra tai kas mažina (blogąjį) cholesterolį bei gerina jūsų kraujotakos veiklą.
Rūkymo atsisakymas mažina cholesterolį
Cigarečių rūkymas mažina gerąjį cholesterolį, kuris yra ypatingai svarbus, nes padeda pašalinti blogąjį iš arterijų. Jei rūkote, tuomet sparčiai prisidedate prie aukštesnio blogo cholesterolio kiekio ir tiesiu taikymu einate į širdies ligų kabinetą [8].
Nors alkoholyje pačio cholesterolio nėra, jo vartojimas turi neigiamos įtakos ir didina cholesterolio normą. Alkoholis yra suskaidomas kepenyse ir atkuriamas kaip cholesterolis, kas itin kenkia jūsų sveikatai. Mes buvome klaidingai tikinami, kad „šiek tiek alkoholio gerai“, tačiau moksliniai tyrimai perspėja, kad saugaus alkoholio kiekio net nėra [9].
Atsisakykite saldumynų ir sumažinsite cholesterolį
Cukrus yra bene didžiausias kenkėjas jūsų sveikatai, niokojantis kraujotakos sistemą. Saldumo dauguma žmonių suvartoja per daug, nes labai mėgsta jo gausiai turinčius gaminius – vaisius, medų, saldžius gaiviuosius gėrimus, sultis, saldainius, sausainius, tortus, bandeles, sūrelius… Kuo mažiau saldumo (fruktozė, gliukozė, sacharozė, laktozė ir kt. cukrus…) suvartojame, tuo labiau tai mažina cholesterolį, gerina sveikatą, energijos lygį bei gyvenimo kokybę.
Svarbu paminėti, kad mokslininkai įrodė, kad cukrus kelia priklausomybę ne mažiau negu tam tikri narkotikai [10], tad mesti nėra taip lengva [11].
Kiekvieną kartą prieš pasiimdami šokoladuką, bandelę ar limonadą, prisiminkite – tokiu būdu sąmoningai kenkiate sau. Pasirinkite mylėti save ir sumažinkite cukraus suvartojimą iki minimalaus ar nulinio.
Vartokite papildus, kurie padės sumažinti cholesterolį be šalutinių poveikių
Vienas iš efektyviausių papildų yra medicininiai grybai. Mokslininkų įrodyta, kad tam tikruose grybuose randamos aktyviosios medžiagos gali būti daug efektyvesnės nei vaistinėse randami vaistai nuo cholesterolio. Taip yra todėl, kad kai kurie medicininiai grybai, natūraliai atkuria cholesterolio pusiausvyrą, o ne paprasčiausiai blokuoja jo gamybą. Geriausia yra tai, kad galite būti saugūs vartodami šiuos natūralius papildus, nes jie neturi 10-20 neigiamų šalutinių poveikių. Kokie geriausi papildai nuo cholesterolio?
Kokie medicininiai grybai sumažina cholesterolį be šalutinių?
Yra medicininių grybų, kurie ne vien mažina blogąjį cholesterolį, bet ir didina gerąjį. Taip atstatydami cholesterolio normą. Šie sausi polisacharidų ekstraktai įeina į geriausių papildų nuo cholesterolio sudėtį.
⚛
Cholesterolio kontrolė
Siekiant cholesterolio mažinimo rezultatų, labai svarbu naudoti aukščiausios kokybės, stiprius ir patikimus produktus. Rekomenduojama formulė cholesterolio kontrolei – AURI 25 iš Zenius Labs™
Halbert SC et al. Tolerability of red yeast rice (2,400 mg twice daily) versus pravastatin (20 mg twice daily) in patients with previous statin intolerance. The American journal of cardiology. 2010. PubMed
Brown AS et al. Statin Intolerance. Reviews in cardiovascular medicine. 2018. PubMed
Riaz H et al. Meta-analysis of Placebo-Controlled Randomized Controlled Trials on the Prevalence of Statin Intolerance. The American journal of cardiology. 2017. PubMed
Ahmad K et al. Effectiveness of Coenzyme Q10 Supplementation in Statin-Induced Myopathy: A Systematic Review. Cureus. 2024. PubMed
Fitzgerald K et al. Statin-induced Myopathy. Global advances in health and medicine. 2012. PubMed
Gong J et al. Efficacy and safety of sugarcane policosanol on dyslipidemia: A meta-analysis of randomized controlled trials. Molecular nutrition & food research. 2018. PubMed
Chen JT et al. Meta-analysis of natural therapies for hyperlipidemia: plant sterols and stanols versus policosanol. Pharmacotherapy. 2005. PubMed
Millán J et al. Effects of a nutraceutical combination containing berberine (BRB), policosanol, and red yeast rice (RYR), on lipid profile in hypercholesterolemic patients: A meta-analysis of randomised controlled trials. Clinica e investigacion en arteriosclerosis : publicacion oficial de la Sociedad Espanola de Arteriosclerosis. 2016. PubMed
Singh DK et al. Policosanol inhibits cholesterol synthesis in hepatoma cells by activation of AMP-kinase. The Journal of pharmacology and experimental therapeutics. 2006. PubMed
Castaño G et al. Comparison of the effects of policosanol and atorvastatin on lipid profile and platelet aggregation in patients with dyslipidaemia and type 2 diabetes mellitus. Clinical drug investigation. 2003. PubMed
Xiong Z et al. An overview of the bioactivity of monacolin K / lovastatin. Food and chemical toxicology : an international journal published for the British Industrial Biological Research Association. 2019. PubMed
EFSA Panel on Nutrition, Novel Foods and Food Allergens (NDA) et al. Scientific Opinion on additional scientific data related to the safety of monacolins from red yeast rice submitted pursuant to Article 8(4) of Regulation (EC) No 1925/2006. EFSA journal. European Food Safety Authority. 2025. PubMed
Angelopoulos N et al. Low Dose Monacolin K Combined with Coenzyme Q10, Grape Seed, and Olive Leaf Extracts Lowers LDL Cholesterol in Patients with Mild Dyslipidemia: A Multicenter, Randomized Controlled Trial. Nutrients. 2023. PubMed
Trimarco B et al. Clinical evidence of efficacy of red yeast rice and berberine in a large controlled study versus diet. Mediterranean journal of nutrition and metabolism. 2011. PubMed
González-Bonilla A et al. Dietary Supplementation with Oyster Culinary-Medicinal Mushroom, Pleurotus ostreatus (Agaricomycetes), Reduces Visceral Fat and Hyperlipidemia in Inhabitants of a Rural Community in Mexico. International journal of medicinal mushrooms. 2022. PubMed
Abrams DI et al. Antihyperlipidemic effects of Pleurotus ostreatus (oyster mushrooms) in HIV-infected individuals taking antiretroviral therapy. BMC complementary and alternative medicine. 2011. PubMed
Zhang Y et al. Pleurotus abieticola Polysaccharide Alleviates Hyperlipidemia Symptoms via Inhibition of Nuclear Factor-κB/Signal Transducer and Activator of Transcription 3-Mediated Inflammatory Responses. Nutrients. 2023. PubMed
Du H et al. Dietary intake of whole king oyster mushroom (Pleurotus eryngii) attenuated obesity via ameliorating lipid metabolism and alleviating gut microbiota dysbiosis. Food research international (Ottawa, Ont.). 2024. PubMed
Yoon SJ et al. The nontoxic mushroom Auricularia auricula contains a polysaccharide with anticoagulant activity mediated by antithrombin. Thrombosis research. 2003. PubMed
Bian C et al. A Novel Polysaccharide from AuriculariaAuricula Alleviates Thrombosis Induced by Carrageenan in Mice. Molecules (Basel, Switzerland). 2022. PubMed
Shi Q et al. Isolation, Characterization, and Antioxidant Activity of Melanin from Auricularia auricula (Agaricomycetes). International journal of medicinal mushrooms. 2023. PubMed
Yin CM et al. Physicochemical Properties and Antioxidant Activity of Natural Melanin Extracted from the Wild Wood Ear Mushroom, Auricularia auricula (Agaricomycetes). International journal of medicinal mushrooms. 2022. PubMed
Liu X et al. Comprehensive utilization of edible mushroom Auricularia auricula waste residue-Extraction, physicochemical properties of melanin and its antioxidant activity. Food science & nutrition. 2019. PubMed
Pirro M et al. The effects of a nutraceutical combination on plasma lipids and glucose: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Pharmacological research. 2016. PubMed
Iskandar I et al. Efficacy and tolerability of a nutraceutical combination of red yeast rice, guggulipid, and chromium picolinate evaluated in a randomized, placebo-controlled, double-blind study. Complementary therapies in medicine. 2020. PubMed
Garoufi A et al. Beneficial Effects of a Nutraceutical Combination on Lipid Profiles in Children with Moderate and Severe Hypercholesterolemia. Biomolecules. 2024. PubMed
Protic O et al. Nutraceutical Combinations in Hypercholesterolemia: Evidence from Randomized, Placebo-Controlled Clinical Trials. Nutrients. 2021. PubMed
Trimarco V et al. Effects of a new combination of nutraceuticals with Morus alba on lipid profile, insulin sensitivity and endotelial function in dyslipidemic subjects. A cross-over, randomized, double-blind trial. High blood pressure & cardiovascular prevention : the official journal of the Italian Society of Hypertension. 2015. PubMed
Hoogeveen RC et al. Residual Cardiovascular Risk at Low LDL: Remnants, Lipoprotein(a), and Inflammation. Clinical chemistry. 2021. PubMed
Bashir B et al. Beyond LDL-C: unravelling the residual atherosclerotic cardiovascular disease risk landscape-focus on hypertriglyceridaemia. Frontiers in cardiovascular medicine. 2024. PubMed
Soran H et al. Optimising treatment of hyperlipidaemia: Quantitative evaluation of UK, USA and European guidelines taking account of both LDL cholesterol levels and cardiovascular disease risk. Atherosclerosis. 2018. PubMed
Chapman MJ Therapeutic elevation of HDL-cholesterol to prevent atherosclerosis and coronary heart disease. Pharmacology & therapeutics. 2006. PubMed
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie maisto produktai efektyviausiai mažina cholesterolį?
Efektyviausiai cholesterolį mažina riebi laukinė žuvis (omega-3 šaltinis), riešutai, avokadai ir fermentuoti produktai. Visgi dar svarbiau yra atsisakyti to, kas cholesterolį didina – cukraus, perdirbtų angliavandenių ir hidrintų riebalų.
Ar grybų polisacharidai tikrai padeda mažinti cholesterolį?
Tyrimai rodo, kad grybų polisacharidai gali mažinti cholesterolį panašiu efektyvumu kaip statinai, tačiau be šalutinio poveikio. Tiesa, paprasti grybų milteliai tam per silpni – reikalinga koncentruota kelių ekstraktų formulė, pavyzdžiui, AURI 25 iš Zenius Labs™.
Per kiek laiko galima pastebėti cholesterolio pokyčius?
Pirmuosius teigiamus pokyčius galima pastebėti jau po 4–8 savaičių nuoseklios mitybos korekcijos. Stabiliam ir ilgalaikiam rezultatui pasiekti dažniausiai prireikia 3–6 mėnesių.
Ar pakanka tik atsisakyti riebaus maisto?
Ne. Daugelis klaidingai mano, kad riebalai yra pagrindinė problema, tačiau iš tikrųjų cholesterolį labiausiai didina cukrus ir perdirbti angliavandeniai. Kokybiški riebalai – alyvuogių aliejus, riešutai, laukinė žuvis – priešingai, padeda reguliuoti cholesterolio balansą.
Ar fitosteroliais praturtinti produktai saugūs?
Vis daugiau tyrimų rodo, kad fitosteroliai gali kauptis arterijų sienelėse ir skatinti aterosklerozę. Jungtinės Karalystės NICE institutas jau nerekomenduoja fitosterolių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Geriau rinktis natūralias alternatyvas.
Auri 25 iš Zenius Labs™ – cholesterolio kontrolė, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.