Cholesterolis dalyvauja daugelyje būtinų organizmo funkcijų, tai statybinė medžiaga, kurią gamina mūsų kepenys. Žmogaus kūne cirkuliuoja du cholesterolio tipai, bet tik vieną iš jų reikia atidžiai stebėti, tai – mažojo tankio lipoproteinai, MTL arba tiesiog – blogasis cholesterolis.
Nesveika mityba – pagrindinė aukšto blogojo cholesterolio priežastis. Kitas rizikos faktorius, lemiantis blogojo cholesterolio kaupimąsi kraujyje yra tam tikros ligos ir dėl to vartojami vaistai (sudaro nedidelę dalį). O genetika arba paveldimumas sudaro itin mažą atvejų skaičių: tik 1 iš 300 tokią „dovanėlę“ paveldi iš tėvų ar senelių [1]. Medicina jau senai įvardijo, jog blogasis cholesterolis yra didysis žmogaus priešas dėl širdies ligų ir insulto, tad daktarų darbo reglamentuose nurodyta kuo skubiau skirti statinus (vaistus nuo cholesterolio), tačiau šie, kaip ir bet kurie kiti vaistai turi sąrašą šalutinių poveikių. Raumenų traukimas, problemos su sąnariais, galvos skausmas, ar net pykinimas gali pasireikšti vartojant statinus [2]. Tad ko imtis? Ar yra alternatyvų?
Kas yra skaidulos? Tai medžiagos, kurių žmogaus skrandis nevirškina visai arba virškina tik dalį ir labai lėtai. Skaidulos yra tirpstančios vandenyje, jų yra daržovėse bei netirpstančios vandenyje – jų yra grūduose. Itin daug skaidulinių medžiagų linų sėmenyse ir chia sėklose. Keliaudamos žarnynu, vandenyje tirpios skaidulos pavirsta į gelį ir tampa gerųjų bakterijų maistu, palaikydamos gerą virškinimą bei mažindamos būtent blogojo cholesterolio kiekį kraujyje [3]. Visgi, prieš skubant ieškoti tirpių skaidulų papildų vaistinėse, peržiūrėkite virtuvės lentynas – ten tikrai rasiste, tai, ko Jums reikia: pupos (geriausiai juodos), avinžirniai, lęšiai, svogūnai, chia, gyslotis [4]. Radote? Neabejojame, jog prisiminsite bent vieną skanų patiekalą, kuriame yra vienas ar kitas ingredientas.
Hidrinti (arba trans) nesotieji riebalai susidaro, kai augaliniai aliejai yra chemiškai pakeičiami tam, kad išliktų kieti kambario temperatūroje. Tai smarkiai prailgina jų galiojimo laiką ir sumažina gamybos kainą, todėl maisto pramonė juos pasirenka būtent dėl šių priežasčių. Deja, kaip tik gaminiai ir pusgaminiai, kurių sudėtyje yra hidrinti riebalai yra tiesus kelias į didelį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Hidrintus riebalus rasite valgydami greitąjį maistą, pieno produktus, įvairiausius šaldytus ar jau paruoštus vartoti pusgaminius, aliejuose keptą maistą (traškučiai, bulvytės) prekybos centruose pagamintus tortus, pyragus, sausainius.
Tyrimai įrodė tiesioginį hidrintų riebalų ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis, krūties vėžiu, kūdikių nervų sistemos sutrikimais, diabetu, nutukimu ir alergijomis [5].
Be abejo, hidrinti riebalai tiesiogiai įtakoja ir cholesterolį: didina blogąjį cholesterolį ir mažina gerąjį cholesterolį [6]. Kodėl išvis šie nuodai žmogui (ir vaikams!) nėra uždrausti [7]?
Jei, liaudiškai tariant yra nuodas, tam tikrai bus ir priešnuodis. Taigi, jei hidrinti riebalai yra tiesus kelias į blogojo cholesterolio susidarymą ir kaupimąsi kraujagyslėse, tai mono – nesotieji ir poli – nesotieji riebalai tikrąja žodžio prasme – sumažina blogąjį cholesterolį [8]. Žemės riešutai, avokadai, lazdyno riešutai, migdolai, alyvuogės, sezamo sėklos, saulėgrąžos, trumpai tariant – riešutai ir sėklos yra tai, ką turėtumėte matyti kasdien savo lėkštėje. Geriausia, šalia mėgstamo, namie paruošto mėsos ar žuvies gabaliuko. Sakote, žuvis ne prie širdies? Visgi, žuvies rūšių, kol kas pasaulyje priskaičiuojama daugiau, nei galėtumėte įsivaizduoti. Kol šis resursas nesibaigė, vertėtų ragauti ir prisijaukinti savo mėgstamą žuvies rūšį ir paruošimo būdą, o jei šalia bus ką tik pagamintos salotos su sauja sėklų bei alyvuogių aliejumi ant viršaus… manykite, kad blogasis cholesterolis jau griebiasi sau už galvos [9].
Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti: sumažinti kūno svorį, sumažinti tikimybę sirgti vėžiu, sumažinti depresijos pasireiškimo dažnį, pagerinti atmintį, sumažinti kraujospūdį, padidinti gerojo cholesterolio kiekį, suteikti daugiau laimės ir motyvacijos, bei sumažinti blogąjį cholesterolį kraujyje.
Galvojate, jog – niekada gyvenime nesportavau, nėra tam įgūdžių, tad ir motyvacijos. Tai ne man! Visiškai suprantama. Kai kalbame apie sportą, mintyje turime fizinį aktyvumą, kurį galima prisijaukinti, padarant po kelis mažus sprendimus kasdien. Nuspręskite nesinaudoti liftu ir visuomet visur lipkite laiptais. Automobilį visuomet statykite toliau. O gal prekybos centras nėra taip toli, kad nueitumėte pėsti iš namų ir pareitumėte atgal? Raskite sau patinkančią aktyvią veiklą ir nepamirškite, sportas pats privers jus mėgautis plaukimu, bėgimu ar žaidimu, tik duokite jam šansą… reikia tik pradėti, padėti pirmą žingsnį. Pažadam, po dviejų savaičių bent pusvalandžio kasdienio fizinio aktyvumo realiai pajusite lengvumą ir norą tęsti toliau.
Dauguma žmonių jau žino, kad saldumas jiems nėra į naudą (nuvalkiotas posakis „cukrus – baltoji mirtis“), bet nenutuokia, kaip tai yra rimta. Tiesą sakant, saldumas (gliukozė, laktozė, sacharozė, fruktozė ir t.t.) labiau prisideda prie širdies ligų nei sočiųjų riebalų (lašinių, kiaušinių) vartojimas [10]. „Riebūs šonkauliukai“ ir panašūs patiekalai buvo apkaltinti dėl mūsų širdies ligų, o tikrasis blogiukas iki šiol tyliai vilioja savo saldumu.
Daugelis žmonių (įskaitant medikus) vis dar mano, kad jei valgysite per daug riebalų, užsikimš jūsų kraujagyslės. Pastaruosius 30 metų mums buvo brukama idėja mažinti riebalų kiekį maiste. Dėl to padidėjo greitųjų angliavandenių („ozių“) suvartojimas, dėl kurio kilo viršsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų epidemija. Mūsų smegenims reikia (labai labai nedaug) gliukozės, bet ją organizmas gali pasigaminti net iš baltymo. Taip, perskaitėte teisingai – organizmas reikiamą gliukozę gali pasigaminti pats. O žinote ko negali pasigaminti? Baltymų ir gerųjų riebalų (Omega 3, Omega 6). Tad nevalgę baltymų ir gerųjų riebalų, mes mirsime. O nevalgius angliavandenių (cukraus) mes galime nugyventi visą gyvenimą. Tad, kaip jums atrodo, kas yra svarbiau organizmui suvalgyti: košė (angliavandeniai-gliukozė) ar kiaušinis (baltymai ir riebalai)?
Bet cukrus yra labai skanus ir prie jo mums išsivysto priklausomybė[11,12]. Evoliuciškai taip susiklostė, kad mes cukraus norėtume ir nuo jo storėtume, tam, kad vėliau galėtume „ištempti“ šaltą žiemą. Tad kodėl labiausiai traukia būtent tai, kas saldu, turbūt nesunku atspėti – organizmui nereikia ilgai „dirbti“ su cukrumi, kad jis paverstų jį gliukoze, o ši žaibo greičiu pasiektų savo tikslą – smegenis. Tuomet cukraus perteklius iškart nešamas jums „aplink juosmenį“ ir formuojasi jūsų storumas žiemai (kuri niekada nebeateina ☹ ). Deja, gliukozės perteklius žaibo greičiu atsiranda ir kraujotakoje… Lengvai pasiekiami saldumynai mums tapo nebe maistu, kai esi išalkęs, bet užburto rato epidemija, kuomet paragavus saldumynų, jų norisi vis daugiau. Neribodami saldžių gėrimų, saldainių, tortų, kepinių ir vaisių, aukštyn žemyn šokdiname ne tik cukraus kiekį kraujyje, savo nuotaiką, varginame savo kasą (ji dirba, išskirdama insuliną, kad susidorotų su gliukozės pertekliumi), bet ir didiname blogojo cholesterolio kiekį mūsų organizme.
Yra natūralių ir greitų sprendimų kaip galime sumažinti blogąjį cholesterolį. Stiprūs kai kurių medicininių grybų polisacharidų ekstraktai gali sumažinti blogąjį cholesterolį, padidinti gerąjį ir padaryti tai be šalutinio poveikio. Tai kokie tie geriausi papildai nuo cholesterolio ir kur jų gauti?
Siekiant cholesterolio mažinimo rezultatų, labai svarbu naudoti aukščiausios kokybės, stiprius ir patikimus produktus. Rekomenduojama formulė cholesterolio kontrolei – AURI 25 iš Zenius Labs™
Taip, mitybos pokyčiai yra vienas veiksmingiausių būdų: įtraukus daugiau skaidulų turinčių produktų, tokių kaip avižos ar ankštiniai, organizmas natūraliai pašalina cholesterolio perteklių. Tačiau geriausių rezultatų pasieksite derindami sveiką mitybą su reguliariu fiziniu aktyvumu.
Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, pavyzdžiui, greito ėjimo ar plaukimo. Reguliariai judant, teigiami kraujo rodiklių pokyčiai dažniausiai pastebimi po 3–6 mėnesių.
Tyrimai rodo, kad grybų polisacharidai gali mažinti blogąjį cholesterolį panašiu efektyvumu kaip ir statinai, tik be jų šalutinio poveikio. Tačiau paprasti grybų milteliai tam per silpni – reikia koncentruotos kelių ekstraktų formulės. Pavyzdžiui, AURI 25 iš Zenius Labs™ yra būtent tokia formulė, sukurta iš 4 tikslingai parinktų ekstraktų.
Ne, visiškai atsisakyti riebalų nereikia – svarbu pakeisti sočiuosius riebalus nesočiaisiais. Į racioną įtraukite alyvuogių aliejų, riešutus, avokadus ar riebią žuvį, kurie padeda reguliuoti cholesterolio balansą.
Nors geriausia skaidulas gauti su natūraliu maistu, kokybiški maisto papildai taip pat gali būti veiksmingi. Tačiau svarbu rinktis ne bet kokį papildą su grybais, o specialiai sukurtą kelių ekstraktų formulę su aukšta polisacharidų koncentracija. Paprasti grybų milteliai iš parduotuvės ir tiksliai dozuota formulė, tokia kaip AURI 25 – tai du visiškai skirtingi dalykai.
Auri 25 iš Zenius Labs™ – cholesterolio kontrolė, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
Įsigyti Auri 25