Sveikatos informacinis portalas · Mokslu grįsti straipsniai
Pradinis›Cholesterolis
Esmė

Pasak “World Health Association” širdies ir kraujagyslių ligos (insultas, infarktas, aterosklerozė, širdies ligos ir pan.) yra „pirmaujanti“ mirties priežastis pasaulyje. O tarp padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir šių ligų vystymosi randamas tiesioginis ryšys. Jei turite padidėjusį choleserolio kiekį kraujyje – nejuokaukite, turite kuo skubiau imtis veiksmų, jei nenorite greitai sulaukti skaudžių padarinių.

Cholesterolis ir širdies sveikata
Cholesterolis ir širdies sveikata

Kas tas cholesterolis ir kodėl jis yra?

Kūnas negali funkcionuoti be cholesterolio, jis padeda organizmui suskaidyti riebalus arba lipidus plonosiose žarnose tam, kad jie galėtų būti absorbuojami į kraujotaką. Kepenyse cholesterolis susijungia su lipidais ir baltymais ir sudaro sudėtingus junginius, vadinamus lipoproteinais.

Cholesterolis yra būtinas ląstelių membranų formavimuisi, hormonų gamyboje, jis padeda virškinti maistą, prisideda prie Vitamino D gamybos, kai oda yra veikiama saulės. Cholesterolis leidžia žmogaus ląstelėms judėti ir keisti formą (ko negali daryti augalai, nes neturi cholesterolio). Iš esmės jo reikia naujų ląstelių gamybai ir augimui (todėl tiek daug cholesterolio kiaušiniuose!). Taip pat, cholesterolis yra reikalingas estrogenų, testosterono, progesterono, kortizolio, aldosterono, tulžies gamybai. O svarbiausia, net 25% Jūsų kūne esančio cholesterolio yra smegenyse, jo reikia sinapsių gamybai ir priežiūrai, įvairiausių hormonų gamybai… Būtent todėl labai svarbu sureguliuoti cholesterolio gamybą Jūsų organizme, o ne jį pašalinti… Jei cholesterolis neatliks savo darbo, pasekmės gali būti labai skaudžios.

Akivaizdu, kad cholesterolis yra viena iš pagrindinių medžiagų mūsų organizme, jis yra gyvybiškai svarbus, kad žmogus galėtų tinkamai funkcionuoti… Ir organizmas tai žino! Būtent todėl organizmas cholesterolį gali pasigaminti beveik iš visko: angliavandenių, baltymų ar riebalų. Cholesterolio gamybos procesas organizme yra gana sudėtingas (daugiausiai vyksta kepenyse), todėl organizmas neatsisako jo sugerti iš (gyvūninės kilmės) maisto, nors kiekis, kuris gali būti absorbuotas iš, tarkim, mėsos ar kiaušinių, šiandien, yra labai perdėtas…(iš tikro apie 15%). „Didelis cholesterolio kiekis?“ – girdime – „sumažink mėsos ir kiaušinių!“ Tai negali būti toliau nuo tiesos. Tiesiog todėl, kad didžioji dauguma cholesterolio yra gaminama organizme, o ne „imama“ iš maisto, organizmas yra per daug protingas ir negalėtų rizikuoti būti priklausomas nuo išorinių šaltinių. Cholesterolis yra pernelyg svarbi medžiaga tinkamam organizmo funkcionavimui, todėl gamina jį pats. Sunku patikėti? Tiesiog „pagooglinkite“ „Vegans high cholesterol“ [veganai didelis cholesterolis] ir teorija, kad „riebus maistas sukelia aukštą cholesterolį“ subliūkšta, kadangi žmonės, kurie išvis nevalgo gyvūlinės kilmės produktų, taip pat turi problemų su dideliu cholesteroliu!

Didelis cholesterolis

Taigi, kur slypi aukšto cholesterolio problema? Akivaizdu, kad per didelė jo gamyba kepenyse. Cholesterolio norma organizme, kaip mes visi žinome, yra labai svarbi. Per didelė cholesterolio norma yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis… Aterosklerozė, insultas, infarktas, permušimai, širdies nepakankamumas, perikarditas, koronarinė širdies liga… Širdies ligos yra Nr.1 žudikas pasaulyje (antrasis yra vėžys, o trečioji mirties priežastis Amerikoje ir Europoje yra mirtis nuo receptinių vaistų[26] !

Organizmas turi mechanizmą sureguliuoti cholesterolio santykį. Pagaminamas, taip vadinamas, „gerasis“ cholesterolis (DTL – didelio tankio lipoproteinai) pašalina „blogojo“ (MTL – mažojo tankio lipoproteinai) cholesterolio perteklių. Kaip ir pavaizduota šioje trumpoje animacijoje (anglų k.):

Tai yra 2 cholesteroliai? Gerasis (DTL) ir blogasis (MTL) cholesterolis?

MTL cholesterolis yra vadinamasis „bloguoju“. Kodėl jis vadinamas bloguoju? Juk tai viena iš svarbiausių medžiagų organizme, be jo mes mirtume! Per didelis šio cholesterolio kiekis siejamas su koronarine širdies liga, infarktu, insultu ir kitomis su kraujotaka ir širdimi susijusiomis ligomis. Kai arterijų sienelės pažeidžiamos (žemiau aptarsime kodėl), MTL cholesterolis siunčiamas į pažeidimo vietą kaip „remonto medžiaga“. Problema kyla tada, kai dėl nesibaigiančio uždegimo MTL įstringa arterijos sienelės viduje, oksiduojasi ir kartu su imuninėmis ląstelėmis suformuoja plokšteles. Šis procesas, siaurinantis arterijas, vadinamas ateroskleroze.

cholesterolio mažinimas
cholesterolio mažinimas

Štai todėl, kai Jūs tikrinatės cholesterolį, nors MTL ir bendras cholesterolio kiekis yra svarbu, DTL/MTL santykis yra svarbiau, nes rodo, kaip jūsų kūnas susidoroja kai cholesterolis yra per didelis. Tokiu būdu yra nustatoma širdies ir kitų kraujotakos problemų rizika.

Cholesterolio norma

Iš pirmo žvilgsnio cholesterolio kiekis kraujyje gali būti šiek tiek sudėtingi… Pamėginkime išsiaiškinti. Cholesterolis yra matuojamas milimoliais litre kraujo (kartais mg/dl).

Bendras cholesterolis norma  
< 5 mmol/l Reikiamas kiekis
5 – 6 mmol/l Riba
> 6 mmol/l Per aukštas
MTL cholesterolio norma
(Kuo mažiau, tuo geriau)		  
< 1.4 mmol/l Norma žmonėms su širdies ligomis ar didele infarkto rizika
< 1.8 mmol/l Norma žmonėms su širdies ligomis ar infarkto rizika
< 3.0 mmol/l Norma
> 3.0 mmol/l Didelis cholesterolis
> 5.0 mmol/l Labai aukštas cholesterolis
DTL cholesterolio norma
(Kuo daugiau, tuo geriau)		  
< 1 mmol/l (Vyrams)
< 1.2 mmol/l (Moterims)		 Labai blogai
1-1.2 mmol/l (Vyrams)
1.2-1.5 mmol/l (Moterims)		 Norma
1.6 mmol/l ir virš Gerai
Trigliceridai  
< 1.7 mmol/l Gerai
> 1.7 mmol/l Reikia mažinti

Tai iš kur atsiranda PER didelis cholesterolis?

Pagrindinis klausimas išlieka: kodėl Jūsų organizmas gamina per daug cholesterolio (jau išsiaiškinome, kad padidintas cholesterolis „neateina“ su maistu, kaip įprastai Jums buvo peršama)? „Tai genai!“ – girdžiu jau rėkia Jūsų daktaras… „Taip, tai DNR!“ – antrina didžiosios vaistų gamybos kompanijos. Ar tikrai manote, kad tai Jūsų močiutės kaltė? Tai kur tuomet buvo cholesterolio problemos, sakykim prieš 300 metų? Tuomet žmonės suvartodavo du ar tris KARTUS daugiau kalorijų per dieną ir iš jų didžiąją dalį gyvulinės kilmės maisto… Taip jau yra, kad genai nesikeičia taip greitai, tad cholesterolio „epidemija“ (kokia yra dabar) jau būtų egzistavusi prieš šimtmečius… (net turint omenyje, kad maisto racionas buvo beveik išskirtinai gyvulinės kilmės). Ne, padidėjusio cholesterolio paveldėti negalima (išskyrus tikroji genetinė liga šeiminė hiper-cholesterolemija, kuri, kaip ir turėtų, pasireiškia dar vaikams). Ar žinote kodėl taip patogu kaltinti „genetiką“? Todėl, kad tai Jus „pastato“ į „jūs-nieko-negalite-dėl-to-padaryti“ poziciją. Jums ‘nereikia’ sportuoti, ‘nereikia’ nebevalgyti šlamštmaisčio, ‘nereikia’ vengti saldumynų ir transriebalų, galite ramiai ir toliau plempti alų… Tik pirkite vaistus (statinus), visą likusį gyvenimą! Deja, mažai kas nori, kad Jūs pasveiktumėte – pastovus klientas visą likusį gyvenimą yra geriausia pelno siekiančios organizacijos verslo schema. Tikrąsias per didelio cholesterolio priežastis aptarsime žemiau. Dabar, trumpam, susitelkime ties statinais, vaistais naudojamais nuo cholesterolio.

Vaistai nuo cholesterolio (Statinai)

Kaip minėta anksčiau, cholesterolis gaminamas organizme. Ši sintezė yra sudėtingas procesas, apimantis 30 cheminių reakcijų. Kritinis momentas yra, kai fermento HMG-CoA reduktazės pagalba, gaunamas mevalonatas. Fermentas HMG-CoA reduktazė yra ypač reikšmingas, nes kontroliuoja ar cholesterolis bus pagamintas, ar ne… Kodėl jis gauna signalą be perstojo gaminti cholesterolį, aptarsime vėliau. Kadangi fermentas HMG-CoA reduktazė yra kritinis cholesterolio sintezės valdiklis, statinai įsikiša į šią reakciją ir blokuoja jį… ir opa! Cholesterolio gamyba sustabdyta! Kraujas suskystėja, spaudimas sumažėja ir galite pamanyti, kad Jūsų problemos baigėsi… Tikrai NE, Jūs ką tik sudarėte sąlygas visai virtinei problemų… Pirma, cholesterolis reikalingas naujų ląstelių gamybai, priežiūrai ir „remontui“, o dabar jo gamyba blokuojama. Be to, fermentas HMG-CoA reduktazė, kurį sėkmingai užblokavote, dalyvauja ir kitose sintezėse, tokiose kaip vitamino A, vitamino E, vitamino K ir kofermento Q… Štai ir prasisdeda visa grandinė šalutinių poveikių.

Vaistų nuo cholesterolio šalutinis poveikis

Vaistai nuo cholesterolio
Vaistai nuo cholesterolio

Dažniausiai vaistų, kurie Jums bus išrašyti cholesterolio mažinimui veiklioji medžiaga bus “statinai”… Pasidomėkite kokie jų šalutiniai poveikiai (o jų pasireiškimo tikimybė tiesiog didžiulė!). Ir juos Jums teks gerti visą gyvenimą(!?)…

Daktaras Malcolm Kendrick teigia, kad statinų trūkumai nusveria galimą naudą daugeliui žmonių. Statinų skyrimas pacientams didėja kiekvienais metais beveik 30%. Taigi, netrukus visiems, perkopusiems 50 metų, teks juos vartoti. Pacientai turėtų paklausti savo gydytojų “Kiek man dar liko gyventi, jei aš vartosiu statinus?” O ir kokia bus to likusio laiko kokybė? Kaip rodo tyrimai, statinai turi didelį šalutinį poveikį, kuris gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.

Oficialiai teigiama, kad statinų sukeliamą šalutinį poveikį gali pajusti iki 40% vartojančiųjų…(ką?!).

Štai Olandijoje buvo atlikta 4738 statinus vartojančių žmonių apklausa, kuri atskleidė, kad dažniausias, net 40% iš visų pajutusių šalutinį poveikį žmonių patyrė raumenų skausmus ir beveik trečdalis (31%) juto sąnarių skausmus. Taip pat, 16% teigė, kad turėjo virškinimo problemų ir 13% patyrė atminties praradimą.

Kitas tyrimas atskleidė, kad pacientų, kurie turėjo neabejotiną arba galimą šalutinį poveikį nuo statinų, jų gydytojai netirdavo bei neigė bet kokius galimus statinų keliamus šalutinius poveikius ir niekaip nevertino jų poveikio paciento gyvenimo kokybei.

Jei vartojate statinus ir jus kamuoja sąnarių skausmas, raumenų skausmas, kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, raudonis, padidėjęs cukraus lygis kraujyje ar diabetas – tai gali būti statinų sukeliamas šalutinis poveikis. ĮSPĖJIMAS: jei Jūsų kraujotakos būklė ypač “sunki”, staigus šių vaistų vartojimo nutraukimas gali būti pavojingas. Pamėginkite pasitarti su savo gydytoju.

Deja vartodami šiuos vaistus nesveikstate, o tik maskuojate sunkią kraujotakos sistemos būklę.

Iki šios dienos nėra atlikta nei vieno didelio moterų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis bei vartojančių statinus tyrimo, kuris įrodytų, kad statinai prailgina gyvenimo trukmę bent viena diena. Be to, mažesnės rizikos moterų vartojančių statinus gyvenimo trukmė irgi nepailgėja ir nėra užkertamas kelias širdies smūgiams…

Šalutiniai poveikiai (iš webmd.com/side-effects-of-statins):

Grįžkime prie pagrindinio klausimo…

Kas iš tikrųjų lemia aukštą cholesterolį

Tai gali būti Jums visiškai netikėta, bet yra daugybė tyrimų ir tie, kurie ieško gali nesunkiai rasti atsakymus. Taigi, kas lemia perteklinę cholesterolio gamybą Jūsų organizme? Jei trumpai, tai cukrus (gliukozė)!

Kaip tai vyksta?

Žinoma, kad cholesterolis sudaro aterosklerozines plokšteles arterijose ir užkemša kraujagysles. Tačiau supratus, kad cholesterolis yra priemonė uždegimui kontroliuoti ir tvarkyti uždegimo daromą žalą, „sistemos“ paveikslas tampa akivaizdus… Kadangi lėtinių ligų priežastis yra uždegimas, o ne cholesterolis [20]. Kaltas iš tikro yra uždegimas. O kas labiausiai kelia uždegimą jūsų kraujagyslėse? Cukrus kelia didžiulį uždegimą [1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18]. Vartojant cukrų (paprastuosius angliavandenius – dažniausiai bet ką, kas saldu) organizme gaminasi kenksmingi junginiai (AGE – angl.: Advanced glycation end products). Jie susidaro, kai riebalai arba baltymai jungiasi su cukrumi kraujyje. AGE sukelia oksidacinį stresą ir uždegimą [19].

Taigi, uždegimas kyla dėl hormonų ir gliukozės pusiausvyros sutrikimų. Kadangi uždegimas kenkia mūsų kraujagyslių sienelėms, mūsų organizmas bando „užtaisyti“ problemą, kepenyse gamindamas daugiau cholesterolio ir siųsdamas jį „klijuoti“ uždegimo sudirgintas vietas kraujagyslėse. Cholesterolis savaime nėra problema, o greičiau yra žalos, atsirandančios dėl kitų priežasčių, sprendimas. Problema yra uždegimas, kurį (dažniausia) sukeliame valgydami saldėsius (tai didžiausias priešas, bet uždegimą, kaip žinome sukelia ir kaitintas aliejus, hidrinti (trans) riebalai (kepta, gruzdinta, pusfabrikačiai ir kepiniai) ir kitokios medžiagos bei chemikalai).

Taip, esame įpratę manyti, kad su cukrumi problemų turi tik diabetu sergantys žmonės, tačiau gliukozė organizme aktyvuoja hormoną, kurio veikimo principai gana stebinantys. Pasirodo, tai vienas iš pagrindinių hormonų organizme, signalizuojantis saugoti maistines medžiagas, mažina cukraus lygį kraujyje (jei nemažintų, su tokia „šiuolaikine“ dieta mes iškart mirtume), tačiau iš tikrųjų pagrindinė jo funkcija – kaupimo/augimo hormonas. Kai mūsų kraujyje yra jo per daug, organizmas gauna signalą augti, o augimui mums reikia naujų ląstelių, o kad tai įvyktų mums reikia, atspėjote, – cholesterolio! Taigi, pakeldami gliukozės lygį kraujyje „apgauname“ organizmą, kad mums reikia daugiau cholesterolio ir prasideda dar didesnė jo gamyba kepenyse… Dr. Georgia Ede (diagnosisdiet.com) puikiai tai sudėlioja:

„… Kraujo gliukozės lygis pakyla, kai valgome per daug angliavandenių(!), ypač perdirbtų, turinčių aukštą glikeminį indeksą. Kai pakyla cukrus, organizmas gauna signalą įjungti HMG-CoA reduktazę [ta pati, kurią blokuoja statinai], kuri tuomet signalizuoja visoms ląstelėms gaminti daugiau cholesterolio, net jei jo ir nebereikia. Tai pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug žmonių turi padidėjusį cholesterolį. Cukrus, miltai bei krakmolas yra atsakingi už per didelę cholesterolio gamybą. Būtent todėl angliavandenius ribojančios, žemo glikeminio indekso, arba keto dietos sunormalizuoja cholesterolio lygį organizme – šios dietos sumažina gliukozės lygį, o tai sumažina HMG-CoA reduktazės aktyvumą.„

Cholesterolio mažinimas

Kaip ir minėta anksčiau, daugeliui žmonių vartoti cholesterolį mažinančius vaistus (statinus) gali būti pavojinga. Geriausia dieta tokiu atveju – ketogeninė. Plačiau apie ketogeninę dietą rasite čia ketogenine.lt. Šios dietos laikytis gana sudėtinga, kadangi visų produktų proporcijos yra atvirkščiai, nei esame įpratę ir mums yra „brunkama“. Apie 80% visų kalorijų turi sudaryti riebalai (gerieji, ne kaitinti aliejai ir trans riebalai), apie 15% baltymai ir apie 5% angliavandeniai tik iš nešakninių (nes negalima krakmolo) daržovių. Tai žiedinis kopūstas, brokolis, cukinija, agurkas ir visos lapinės daržovės. Taigi, jokių košių, bulkučių, bulvių, duonos, alkoholio, vaisių, miltų, cukraus, sulčių ir bet ko, kas saldu. Tai gana sunki dieta, taikytina sunkiais atvejais. Paleo ar Atkinso dietos taipogi yra geriau negu visai neriboti angliavandenių vartojimo.

Kaip maksimaliai sumažinti Jūsų cholesterolį ir pagerinti kraujotakos sistemą nenaudojant statinų?

Žinoma, kad tai medicininiai grybai. Pirmosios kartos statinai buvo išgauti iš grybų ir neturėjo šalutinių poveikių… Ar žinote kokia yra didžiausia medicininių grybų problema? Jie negali būti patentuoti („patentas“ priklauso gamtai), todėl didžiosios vaistų kompanijos negali monopolizuoti rinkų ir generuoti milžiniškų piniginių srautų… Būkime objektyvūs, dažnai natūralios cheminės medžiagos taip staigiai neveikia, o pacientams, dažniausiai ir reikia rezultatų „čia ir dabar“. Išgėriai tabletę ir kitą dieną cholesterolis jau mažas… Kompanijos visuomet mėgina chemiškai „klonuoti“ augalų veikliųjų medžiagų veikimo principus, tuomet gali patentuoti savo „kūrinį“… Ar jos nori, kad Jums būtų šalutinis poveikis? Aišku, kad ne, jos stengiasi kaip tik gali, tačiau mūsų kūnai nėra įpratę metabolizuoti nenatūralias, chemines medžiagas. Jūs, aišku, suprantate, kad medicina nėra altruistinis mokslas, tai verslas… Multimilijardinis verslas… O koks yra KIEKVIENO verslo tikslas? Generuoti/didinti pelną! Taigi, kas atsitiktų, jei pelno siekiantis verslas staiga, paprastai ir visiems laikams, išgydytų Jūsų aukšto cholesterolio problemą? Kas atsitiktų verslui? Jis prarastų pelną ir bankrutuotų… Taigi, galite būti ramūs, tai greitai nenutiks. Tai nėra sąmokslo teorija, tik objektyvus žvelgimas į faktus.

Grįžkime prie medicininių grybų. Azijoje medicininiai grybai naudojami šimtmečiais, o vakarų pusrutulyje medicininių grybų tyrimai bando „vytis“ tik paskutiniais dešimtmečiais… Tyrimai moksliškai pagrindžia tradicinį medicininių grybų naudojimą rytų šalyse ir patvirtina įspūdingą, plataus poveikio, naudą žmogaus organizmui. Atrodo medicininiai grybai turi geriausius atsakymus į kai kurias, jau beveik epidemija tapusias, 21-ame amžiuje žmones užgriuvusias ligas. Mokslininkai identifikuoja junginius ir sudėtingas medžiagas, kurios pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis, prieš-auglinėmis, antialerginėmis, imunitetą skatinančiomis, priešuždegiminėmis, anti-diabetinėmis, cholesterolį mažinančiomis bei kraujotaką ir širdies darbą gerinančiomis savybėmis.

Tai pasakytina ir apie grybą Auricula Auricularia. Rytuose šis grybas naudojamas net apie 2000 metų gerklės skausmui ir uždegimui bei kaip kraujo tonikas. Šio grybo medicininės paskirties moksliniai tyrimai patvirtina net dar platesnį veikimo spektrą. Šie eksperimentai [21] padarė išvadą, kad iš šio grybo izoliuoti du gliukanai (veikliosios medžiagos) pademonstravo stiprias priešvėžines savybes, kai buvo panaudoti pelėms su implantuotu naviku.

Dar svarbiau, tyrimai su genetiškai diabetinėmis pelėmis atskleidė, kad polisacharidas išgautas iš Auricula Auricularia grybo turėjo hipoglikeminį poveikį. Tyrimai, kai pelėms buvo su maistu įdedama šio polisacharido, parodė sumažėjusią plazmos gliukozę ir gliukozę šlapime [22].

Nieko naujo, kad medicininiai grybai turi su diabetu ar vėžiu kovojančių savybių (pvz.: plačiai ištirta medžiaga Lentinan, išgauta iš Shiitake grybų, naudojama vėžiui gydyti kartu su chemoterapija ir radioterapija), tačiau būtent Auricula Auricularia grybas pasižymi plataus spektro veikimu kraujui. Nustatyta, kad jo aktyvūs polisacharidų junginiai veikia kraujo koaguliaciją, trombocitų agregaciją ir trombozę. Tyrimai taip pat rodo, kad šių grybų ekstraktas yra veiksmingas mažinant cholesterolio kiekį kraujyje bendrai, ir, visų svarbiausia, įrodyta, kad sumažina „blogo“ (MTL) cholesterolio kiekį. Tai paskelbta International Journal of Medicinal Mushrooms [23, 24].

Šis tyrimas[25] taip pat patvirtino rezultatus:

Auricula Auricularia polisacharidų poveikis kraujo lipidų metabolizmui ir lipoproteinų lipazės aktyvumui pelėms, maitinant cholesteroliu praturtinta dieta, padarė išvadą, kad per burną vartojant [A. Auricularia] polisacharidus, žymiai pagerėjo bendras antioksidantinis aktyvumas, lipoproteinų lipazės veikla, o malondialdehido [lipidų peroksidacijos žymuo] lygis sumažėjo, kaip sumažėjo ir aterosklerozės žymenys. Žymiai sumažėjo bendras cholesterolis bei MTL cholesterolis. Šios išvados atskleidžia teigiamą šių grybų poveikį kaip priemonė gydant aukštą cholesterolį.“

Jei domina papildomi tyrimai ir literatūra, rasite puslapio apačioje.

Apibendrinkime Auricula Auricularia ekstrakto naudą:

Priešuždegiminis poveikis. Šie polisacharidai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris sutampa su šio grybo tradiciniu naudojimu rytų kultūrose.

Stiprus antioksidacinis poveikis, stabdo senėjimo procesą.

Antitrombozinis poveikis. Šie polisacharidų ekstraktai slopina trombocitų agregaciją ir didina krešėjimo laiką, kitaip tariant, skystina kraują, todėl jam lengviau „pratekėti“. Širdžiai lengviau „pumpuoti“ tokį kraują, todėl mažėja spaudimas.

Mažina cholesterolį. Įrodyta tyrimais, kad Auricula Auricularia polisacharidai sumažina bendrą kraujo cholesterolio, trigliceridų ir blogojo, MTL cholesterolio kiekį kraujyje bei didina gerojo, DTL cholesterolio lygį kraujyje.

Neturi šalutinio poveikio, nebent esate alergiška(s) grybams.

Naudojami tik vandens pagrindo (ne alkoholio) sausi polisacharidų ekstraktai. Jei norite pasiekti rezultatų, tai yra ypač svarbu. Kur geriausia pirkti rasite puslapio apačioje.

Jei šis medicininis grybas yra toks efektyvus, kodėl tada Jūsų gydytojas paskyrė statinų ar kitų chemiškai sukurtų vaistų Jūsų cholesterolio kiekiui mažinti? Ypač žinant didžiulį šalutinį poveikį, kurį statinai gali sukelti? Kaip ir minėta, gamtoje atsirandantys junginiai tiesiog negali būti patentuoti, todėl didžiųjų farmacijos įmonių jie nedomina, jas domina tik jų veikimo principas… O Jūsų gydytojas? Jis, greičiausiai, tiesiog nežino, kad tokie grybai egzistuoja… Jūs manote, kad Jūsų gydytojas, grįžęs namo, po tikrai sunkios darbo dienos (o darbas, pripažinkite, tikrai sunkus) dar mokosi, seka, skaito tyrimus? Jis tik išrašo pagal procedūrą reikiamus išrašyti vaistus (p.s. tiesa, yra ir tikrai gerų, autoritetingų, apsiskaičiusių ir pasišventusių savo profesijai specialistų, tik iškarto „nenurašykite“ savo daktaro).

Kaip ir kiek vartoti?

Grybų milteliai kapsulėse (ne ekstraktai):

Siekiant reikšmingų rezultatų, tokių papildų reikėtų gerti saujomis. Šiuo atveju mums reikalingų veikliųjų medžiagų kiekis mažas. Tačiau tokie grybai labai tinka gardinti patiekalus, puikus prebiotikas jūsų žarnynui.

Alkoholio ekstraktai:

Skystuose alkoholio ekstraktuose mums reikalingi polisacharidai netirpsta. Tačiau tirpsta terpenai ir alkaloidai. Kurie pasižymi uždegimą slopinančiu bei antimikrobiniu poveikiu. Jei jus domina būtent šis poveikis, tai skystas alkoholio ekstraktas puikus pasirinkimas.

Polisacharidų ekstraktai:

Reikšmingų rezultatų cholesterolio mažinimo tyrimai yra pagrįsti naudojant polisacharidų ekstraktus. Mat polisacharidai yra vandenyje (o ne alkoholyje) tirpstančios medžiagos. Išgavus ekstraktą vanduo gali būti išgarinamas ir gaunamas sausas vandens pagrindo ekstraktas, kuris atrodo kaip jums įprastos kapsulės.
Polisacharidų kiekis per dieną. Reikia (akivaizdu) didžiausio kiekio. Kuo didesnis (procentaliai) polisacharidų kiekis, tuo daugiau grybų reikėjo gamybos metu išgauti veikliąją medžiagą iš grybo… Būna 5%, 15%, 25% (labai retai ir daugiau). Savaime suprantama 30% yra 6 kartus veiksmingesnis nei 5%. Jums reikia mažiausiai 1200 mg polisacharidų ekstrakto per dieną.

⚛
Cholesterolio kontrolė

AURI 25 iš Zenius Labs™ – pažangi formulė cholesterolio kontrolei, sukurta remiantis klinikinių tyrimų duomenimis.

Plačiau apie AURI 25 →

Šaltiniai
  1. Auricularia auricula polysaccharide — antioxidant activity. PubMed
  2. Mushroom polysaccharides — lipid metabolism modulation. PubMed
  3. Dietary mushroom intake and cardiovascular health. PubMed
  1. Auricularia auricula — hypolipidemic properties. PubMed
  2. Polysaccharide-based cholesterol reduction mechanisms. PubMed
  3. Edible mushrooms — cardiovascular disease prevention. PubMed
  4. Beta-glucan dietary fiber and cholesterol. PubMed
  5. Medicinal mushrooms — cardiovascular review. PMC
  6. Auricularia polysaccharide — antithrombotic effects. PubMed
  7. Fungal polysaccharides — immunomodulatory activity. PubMed
  8. Auricularia auricula — hepatoprotective properties. PubMed
  9. Fungal polysaccharides — oxidative stress reduction. PubMed
  10. Dietary fiber and serum cholesterol reduction. PubMed
  11. Statin alternatives — natural compounds review. PubMed
  12. Plant sterols and cholesterol absorption. PubMed
  13. Mushroom extracts — lipid-lowering clinical evidence. PubMed
  14. Functional food compounds and dyslipidemia. PubMed
  15. Polysaccharide supplementation — metabolic outcomes. PubMed
  16. Dietary fiber — cardiovascular risk factors. PubMed
  17. Statin side effects — systematic review. PMC
  18. Auricularia polysaccharide structure and bioactivity. ScienceDirect
  19. Yuan Z et al. (1998) Hypoglycemic effect of A. auricula-judae. Biosci Biotechnol Biochem
  20. Yoona S-J et al. (2003) Anticoagulant polysaccharide from A. auricula. Thrombosis Research
  21. Francia C et al. (1999) Mushrooms and cardiovascular diseases. Int J Medicinal Mushrooms
  22. Auricularia auricula — antioxidant capacity. PubMed
  23. Medicinal mushrooms — therapeutic potential review. PubMed
  24. World Health Organization — cardiovascular disease statistics
  25. Natural lipid-lowering agents — clinical review. PMC
  26. Statin drug side effects — patient information. WebMD
  27. Netherlands RADAR survey — statin side effects. SpaceDoc
  28. American Diabetes Association
  29. Zhang Z et al. (2011) Auricularia polysaccharide prevents oxidative stress. Carbohydrate Polymers, 84(1), 638-648
  30. Chen Y et al. (2008) A. auricula polysaccharide — blood lipid metabolism. J Food Science, 73(6)
  31. Ikekawa T et al. (1968) Antitumor activity of edible mushroom extracts. Cancer Research, 29(3), 734-5
  32. Kho S et al. (2009) Antioxidant capacity of A. auricula-judae. J Medicinal Food, 12(1), 167-174
  33. Wu Z et al. (2010) A. auricula polysaccharides and heart enzymes. Int J Biol Macromolecules, 46(3), 284-288
  34. Luo G et al. (2009) Antioxidative properties of A. auricula and hawthorn. Innovative Food Science, 10(2), 215-221
  35. Glass CK, Witztum JL (2001) Atherosclerosis: The Road Ahead. Cell, 104(4), 503-516
  36. Giugliano D (2000) Dietary antioxidants for cardiovascular prevention. Nutr Metab Cardiovasc Dis, 10(1), 38-44
  37. Shahidi F (2004) Functional foods: health promotion and disease prevention. J Food Science, 69(5), 146-149
  38. Misaki A et al. (1981) Antitumor polysaccharides from A. auricula-judae. Carbohydrate Research, 92(1), 115-29
  39. Barclay AW et al. (2008) Glycemic index and chronic disease risk. Am J Clin Nutr, 87, 627-37
  40. Boden G et al. (2005) Low-carbohydrate diet on appetite and blood glucose. Annals Internal Medicine, 142
  41. Brownlee M (2005) Pathology of diabetic complications. Diabetes, 1615-1625
  42. Djoussé L, Gaziano JM (2009) Dietary cholesterol and coronary artery disease. Atheroscler Rep, 11(6), 418-22
  43. Eaton SB et al. (1988) Stone agers in the fast lane. Am J Med, 84, 739-749
  44. Esposito K et al. (2002) Inflammatory cytokines and hyperglycemia. Circulation, 106, 2067-2072
  45. Greco TP et al. Oxidized-LDL complexes in acute coronary syndromes. Am J Clin Path, 133, 737-743
  46. Halton TL et al. (2006) Low carbohydrate diet and CVD in women. NEJM, 355, 1991-2002
  47. Jakobsen MU et al. (2010) Carbohydrates vs saturated fatty acids. Am J Clin Nutr, 91, 1764-8
  48. Mente A et al. (2009) Dietary factors and coronary heart disease. Arch Internal Medicine, 169(7), 659-69
  49. Siri-Tarino PW et al. (2010) Saturated fat, carbohydrate, and CVD. Am J Clin Nutr
  50. Welsh JA et al. (2010) Caloric sweetener and dyslipidemia. JAMA, 303(15), 1490-1497
  51. Westman EC et al. (2007) Low-carbohydrate nutrition and metabolism. Am J Clin Nutr, 86, 276-84
  52. Willett W (2011) The Great Fat Debate. J Am Diet Assoc, 111(5), 660-662
  53. Fan L et al. (2006) Auricularia Auricula Polysaccharide Flour. Food Chemistry, 101(3), 1158-1163
  54. Kaliora AC et al. (2006) Dietary Antioxidant in Preventing Atherogenesis. Atherosclerosis, 187(1), 1-17
  55. Chen Y et al. (2010) Hypocholesterolemic Effects of Auricularia Auricula Ethanol Extract
  56. Yoon SJ et al. The nontoxic mushroom Auricularia auricula contains a polysaccharide with anticoagulant activity mediated by antithrombin. Thrombosis research. 2003. PubMed
  57. Bian C et al. A Novel Polysaccharide from AuriculariaAuricula Alleviates Thrombosis Induced by Carrageenan in Mice. Molecules (Basel, Switzerland). 2022. PubMed
  58. Shi Q et al. Isolation, Characterization, and Antioxidant Activity of Melanin from Auricularia auricula (Agaricomycetes). International journal of medicinal mushrooms. 2023. PubMed
  59. Yin CM et al. Physicochemical Properties and Antioxidant Activity of Natural Melanin Extracted from the Wild Wood Ear Mushroom, Auricularia auricula (Agaricomycetes). International journal of medicinal mushrooms. 2022. PubMed
  60. Liu X et al. Comprehensive utilization of edible mushroom Auricularia auricula waste residue-Extraction, physicochemical properties of melanin and its antioxidant activity. Food science & nutrition. 2019. PubMed
  61. González-Bonilla A et al. Dietary Supplementation with Oyster Culinary-Medicinal Mushroom, Pleurotus ostreatus (Agaricomycetes), Reduces Visceral Fat and Hyperlipidemia in Inhabitants of a Rural Community in Mexico. International journal of medicinal mushrooms. 2022. PubMed
  62. Abrams DI et al. Antihyperlipidemic effects of Pleurotus ostreatus (oyster mushrooms) in HIV-infected individuals taking antiretroviral therapy. BMC complementary and alternative medicine. 2011. PubMed
  63. Belobrajdic DP et al. β-Glucan content and in vitro bile-acid binding capacity of Agaricus bisporus and Pleurotus spp. Food & function. 2024. PubMed
  64. Maheshwari G et al. Characterization of the Nutritional Composition of a Biotechnologically Produced Oyster Mushroom and its Physiological Effects in Obese Zucker Rats. Molecular nutrition & food research. 2020. PubMed
  65. Sato M et al. Long-term intake of Tamogi-take mushroom (Pleurotus cornucopiae) mitigates age-related cardiovascular dysfunction and extends healthy life expectancy. npj aging. 2025. PubMed
  66. Gong J et al. Efficacy and safety of sugarcane policosanol on dyslipidemia: A meta-analysis of randomized controlled trials. Molecular nutrition & food research. 2018. PubMed
  67. Chen JT et al. Meta-analysis of natural therapies for hyperlipidemia: plant sterols and stanols versus policosanol. Pharmacotherapy. 2005. PubMed
  68. Millán J et al. Effects of a nutraceutical combination containing berberine (BRB), policosanol, and red yeast rice (RYR), on lipid profile in hypercholesterolemic patients: A meta-analysis of randomised controlled trials. Clinica e investigacion en arteriosclerosis : publicacion oficial de la Sociedad Espanola de Arteriosclerosis. 2016. PubMed
  69. Singh DK et al. Policosanol inhibits cholesterol synthesis in hepatoma cells by activation of AMP-kinase. The Journal of pharmacology and experimental therapeutics. 2006. PubMed
  70. Castaño G et al. Comparison of the effects of policosanol and atorvastatin on lipid profile and platelet aggregation in patients with dyslipidaemia and type 2 diabetes mellitus. Clinical drug investigation. 2003. PubMed
  71. Xiong Z et al. An overview of the bioactivity of monacolin K / lovastatin. Food and chemical toxicology : an international journal published for the British Industrial Biological Research Association. 2019. PubMed
  72. EFSA Panel on Nutrition, Novel Foods and Food Allergens (NDA) et al. Scientific Opinion on additional scientific data related to the safety of monacolins from red yeast rice submitted pursuant to Article 8(4) of Regulation (EC) No 1925/2006. EFSA journal. European Food Safety Authority. 2025. PubMed
  73. Peng D et al. Original Research: The Effects of Red Yeast Rice Supplementation on Cholesterol Levels in Adults. The American journal of nursing. 2017. PubMed
  74. Gerards MC et al. Traditional Chinese lipid-lowering agent red yeast rice results in significant LDL reduction but safety is uncertain - a systematic review and meta-analysis. Atherosclerosis. 2015. PubMed
  75. Cicero AFG et al. Red Yeast Rice for the Improvement of Lipid Profiles in Mild-to-Moderate Hypercholesterolemia: A Narrative Review. Nutrients. 2023. PubMed
  76. Buzzelli L et al. Alternative lipid lowering strategies: State-of-the-art review of red yeast rice. Fitoterapia. 2024. PubMed
  77. Hermans MP et al. The antihyperlipidemic effect of a combined supplement of standardized dry extracts of amla (Emblica officinalis), walnut (Juglans regia), olive (Olea europaea) and red yeast rice (Monascus purpureus) powder: Reduction in circulatory low-density lipoprotein-cholesterol (LDL-C) and remnant cholesterol (RC) levels in patients with hypercholesterolemia. Frontiers in pharmacology. 2023. PubMed
  78. Sun HJ et al. Deficiency of neutral cholesterol ester hydrolase 1 (NCEH1) impairs endothelial function in diet-induced diabetic mice. Cardiovascular diabetology. 2024. PubMed
  79. Park C et al. Disturbed flow induces reprogramming of endothelial cells to immune-like and foam cells under hypercholesterolaemia during atherogenesis. Cardiovascular research. 2025. PubMed
  80. Zhang S et al. Natural products: The role and mechanism in low-density lipoprotein oxidation and atherosclerosis. Phytotherapy research : PTR. 2021. PubMed
  81. Wang J et al. DBZ (Danshensu Bingpian Zhi), a Novel Natural Compound Derivative, Attenuates Atherosclerosis in Apolipoprotein E-Deficient Mice. Journal of the American Heart Association. 2017. PubMed

Susiję straipsniai

Cholesterolio normaCholesterolio dietaKaip sumažinti cholesterolįKas mažina cholesterolįGeriausi papildai nuo cholesterolio




Zenius Labs™

Auri 25 – pažangi formulė cholesterolio kontrolei

Auri 25 iš Zenius Labs™ – cholesterolio kontrolė, tai pažangi formulė, kurios kiekvienas aktyvus ingredientas kruopščiai atrinktas remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.

Įsigyti Auri 25